Show simple item record

dc.contributor.authorSinkevičius, Vytautas
dc.date.accessioned2014-10-16T07:29:55Z
dc.date.available2014-10-16T07:29:55Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/2823/2627
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12548
dc.description.abstractUnder the Constitution, only Members of the Seimas are representatives of the Nation and only the Seimas is the representation of the Nation. One of the most important features according to which a state institution is to be ascribed to the representation of the Nation is that it is a collegiate (acting as a collegiate body) state institution, which is comprised from representatives of the Nation and which adopts decisions only after debates, only by majority of votes and by taking account of various opinions. The concept of the Seimas as the representation of the Nation is based upon these provisions: (1) the Seimas – the representation of the Nation – is established by the Nation itself. The Nation does so by adopting the Constitution and therein establishing the Seimas – the representation of the Nation – one of the institutions implementing state power; (2) the Nation as the subject to whom belongs sovereignty and who executes supreme sovereign power empowers the Seimas – the representation of the Nation – to execute (implement), within the limits established in the Constitution, the legislative power and to perform other functions provided for in the Constitution and those arising from it; (3) the Seimas – the representation of the Nation – while executing the powers ascribed to it by the Constitution, may not overstep the limits, which the Nation has been established to in the Constitution, i. e. in its activities the Seimas is bound by the Constitution as well as the laws that the Seimas itself has adopted.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleSeimas - tautos atstovybė: konstituciniai pagrindai.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje atskleidžiama Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė samprata, pateikiamos nuostatos, kuriomis grindžiama Konstitucijoje įtvirtinta Tautos atstovybės koncepcija. Analizuojamas Lietuvos Respublikos Seimo tęstinumas, aptariama sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940 –1990 m.) funkcionavusių vadinamųjų „Lietuvos TSR Aukščiausiųjų Tarybų“ prigimtis, pagrindžiama, kodėl jos nėra ir negali būti laikomos Lietuvos valstybės parlamentais. Tyrinėjama Seimo nario priesaikos konstitucinė reikšmė, Seimo nario laisvo mandato konstitucinė samprata; atskleidžiamos konstitucinės nuostatos, kuriomis remdamasis Seimas gali ir turi nustatyti savo struktūrą ir darbo tvarką. Nagrinėjami iš Konstitucijos kylantys Konstitucinio Teismo įgaliojimai paneigti Seimo – Tautos atstovybės – valią, kuri atsispindi Seimo išleistuose įstatymuose, kituose teisės aktuose.en
dc.identifier.aleph000002260en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2006, Nr. 9(87)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordSeimasen
dc.subject.keywordKonstitucijaen
dc.subject.keywordSeimasen
dc.subject.keywordConstitutionen
dc.subject.publicationtypeS5
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record