Show simple item record

dc.contributor.authorJekentaitė, Leonarda
dc.date.accessioned2014-10-16T06:41:41Z
dc.date.available2014-10-16T06:41:41Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/2817/2621
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12539
dc.description.abstractThe article takes a new approach to the problem of relationship between law and morality. The 20th century humanitarian culture draws attention to threats inherent in legal discourse: full completeness and logically consistency of the legal discourse, just as of any other functional relationship is relative, i.e. to a certain limit which is defined by the horizons of moral discourse. Defence of opposing interests and justice in a legal system draws a line between the interests of private individuals and their rights while the moral area always underlines individuals’ common interest in initial solidarity, openness and ability to accept one another. Moral discourse came earlier in history and is more fundamental in terms of integrity and securing of solidarity within a human community; it continues to be the primary condition for the legal discourse to work in a straight and non-twisted way. The most outstanding world artists and thinkers (Michel Foucault, Jurgen Habermas, Emanuel Levinas, Peter Sioterdijk are only a few in the long list) essentially agree about the following: ordinary citizens suffer in case of a minor violation when they find themselves in the field of the coercive power of a bureaucratised legal discourse. Therefore for a rational discourse to be perfect it needs to have a shade of certain irrationality (defined by values). Legal discourse is in direct relationship with the political and economic survival of the state thus is supported by the system of coercive sanctions. The formal and bureaucratic application of the latter offers room for impunity, licence and cynicism. Actual examples from cultural, economic, political and legal experience point to an opposite tendency where legal matters unconsciously and consciously (which equals dishonesty) are confused with moral matters. Sometimes the significance of a crime can be lessened by inconspicuously changing the type of discourse - by switching from a legal to moral discourse. Discretion is necessary for maintaining justice and legality, while on the other hand one must not forget that any dissociation is only relative, which implies that a legal discourse should always be rooted in a moral discourse since the latter is more fundamental and earlier, it starts and finishes the former. Any law, when in the hands of dishonest lawyers and officials, can become its antithesis. That is why the general moral culture of the public should be developed with particular emphasis on the development of ethics of law enforcement people.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleTeisinio ir moralinio diskursų antitezė.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltŠiame straipsnyje nauju aspektu keliama visada aktuali teisės ir moralės santykio problema. XX amžiaus humanitarinė kultūra atkreipė dėmesį į teisiniame diskurse slypinčius pavojus: kaip ir bet kuris kitas funkcionalus santykis, teisinis diskursas yra savyje pakankamas ir logiškai neprieštaringas tiktai santykinai - iki tam tikros ribos, kurią nusako moralinio diskurso horizontai. Moralinis diskursas yra ankstesnis istoriškai, fundamentalesnis žmonių bendruomenės vientisumo ir solidarumo palaikymo prasme, jis visada išlieka kaip pirminė ir privaloma sąlyga teisiniam diskursui neiškreiptai veikti. Žymiausi pasaulio mąstytojai (Michelis Foucault, Ji.irgenas Habermas, Emanuelis Lėvinas, Peteris Sloterdijkas ir kt.) bei menininkai (rašytojas Francas Kafka, dailininkai Gustavas Klimtas, Maxas Emstas ir kt.) iš esmės sako tą patį: eiliniai piliečiai skaudžiai nukenčia nuo menkiausio pažeidimo patekę į formalizuoto, biurokratizuoto teisės diskurso prievartinės galios lauką. Todėl racionalaus diskur- so išbaigtumui reikia tam tikro iracionalaus (vertybėmis nusakomo) likučio. Aktualūs Lietuvos kultūrinio, ekonominio, politinio ir teisinio gyvenimo pavyzdžiai verčia atkreipti dėmesį ir į priešingą tendenciją, kuri taip pat leidžia įsigalėti nebaudžiamumui, savivalei ir cinizmui, - kai teisės dalykai nesąmoningai, o kartais ir sąmoningai supainiojami su moraliniais, mikliai manipuliuojant skirtingų diskursų panašia retorika. Teisingumui ir teisėtumui svarbu išlaikyti diskretiškumą ir principingumą, nes ir geriausias įstatymas, patekęs į nesąžiningų teisininkų ir valdininkų rankas, virsta savo priešybe.en
dc.identifier.aleph000004836en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2006, Nr. 9(87)en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordDiskursasen
dc.subject.keywordTeisėen
dc.subject.keywordMoralėen
dc.subject.keywordKaltė (teisė)en
dc.subject.keywordDiscourseen
dc.subject.keywordJusticeen
dc.subject.keywordEthicsen
dc.subject.keywordGuilten
dc.subject.publicationtypeS5
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record