Show simple item record

dc.contributor.authorSokolov, A.
dc.contributor.authorGubin, J.
dc.date.accessioned2014-10-15T07:12:16Z
dc.date.available2014-10-15T07:12:16Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/2798/2602
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12507
dc.description.abstractAuthors of this article seek to analyze and to evaluate the models of federalism, which are the objects of theoretical and practical discussions in the Russian Federation. The first problem - theoretical discourse: if the Russian Federation changes its federal essence. There are two strong opposing directions of Russian federalism models. When Federal Treaty was signed in 1992, there appeared theoretical propositions, that its implementation changes legal nature of the Russian Federation. That kind of attitude is influenced by historical circumstances and is related to the limits of the authority powers between the central public institutions of the Russian Federation and the lower level subjects of these institutions. The second problem - the functions and the dysfunctions, which derive from the practical implementation of the Russian Federation Treaty. That kind of implementing situation is influenced by the different attitudes to the Constitution of the Russian Federation and to the Federal Treaty. The first one means the fetishism of the main idea of "contractual federation". The Treaty takes first place and the Constitution takes second place, it means that the Treaty is the major act. The second attitude accepts equality of the main legal acts. The Constitution and the Treaty are the acts of the same legal level. On the authors mind it is necessary to use rules of the Constitution. If appears the conflict between the Constitution and the Federal Treaty, holds true the norms of the Constitution. The third problem - the collision between the changes of Russian federalism and the legislation. Here it is possible to pay attention to the contradictions between the legal acts of the Russian Federation and the rule of federal subjects legislation, changeable increment of the legal acts both in the Russian Federation in general, and in the activities of federal subjects. Because of these aspects quality of enactments is low. One of the negative factors is that some of the regions in the Russian Federation are like from the different epochs. The presidents of the republics and the regional governors, who still think in the soviet style, the elimination of the single-party system saw like the absolute freedom of the actions. According to this the biggest danger is legal separatism. Here that sort of legal separatism means the disorganization of the Russian Federation legal system. The structural part of this disorganization is regional opposition denying political, legal, economical attitudes of the Russian Federation.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleFederalizmas: problemos, prieštaravimai ir kaitos perspektyvos.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje siekiama ištirti ir įvertinti Rusijos Federacijoje diskutuojamus teorijoje ir įtvirtinamus teisinėje praktikoje federalizmo modelius. Pirmoji problema - teorinis diskursas, ar Rusijos Federacija keičia savo federacinę esmę. Rusijos federalizmo modelio paieškoje federalizmo klausimu susiformavo dvi ryškios priešpriešų kryptys. 1992 m. priėmus Federacinę sutartį, pasirodė teoriniai teiginiai, kad jos įgyvendinimas iš esmės keičia Rusijos Federacijos teisinę prigimtį. Toks požiūris yra veikiamas tam tikrų istorinių aplinkybių ir siejamas su valdžios kompetencijos ribų tarp centrinės Rusijos Federacijos valdžios institucijų ir šių institucijų žemesnio lygio subjektų nustatymu. 1997 m. viduryje buvo išleistas dviejų tomų rinkinys, kuriame paskelbtos visos sutartys ir susitarimai tarp Federacijos ir jos subjektų. Iš viso minėtame rinkinyje buvo paskelbtos 24 sutartys ir nurodytų sutarčių publikuoti 160 susitarimai. Tokių sutarčių ir susitarimų skaičius iš metų į metus augo ir sukėlė teisinių ir su jomis susijusių socialinių, politinių, ekonominių kolizijų visumą tarp Rusijos Federacijos Konstitucijos ir jos federacinių subjektų. Antroji problema - iš Rusijos Federacijos federacinės sutarties įgyvendinimo praktikos kylančios funkcijos ir disfunkcijos. Dėl įgyvendinimo požiūrių įvairovės į Rusijos Federaciją kaip į „sutartinę"’ federacijos subjektai savo santykius su centru linkę daugiau kurti „sutartiniu konstituciniu pagrindu", Tokią įgyvendinimo situaciją lemia skirtingi požiūriai į Rusijos Federacijos Konstituciją ir į Federacinę sutartį. Pirmasis reiškia pagrindinės „sutartinės federacijos" idėjos fetišizavimą. Sutartis yra svarbiausia, o tai reiškia, kad ji svarbesnė už Konstituciją. Antrasis požiūris akceptuoja pagrindinių teisinių norminių aktų lygybę. Konstitucija ir sutartis laikomi to paties teisinio lygio teisės aktais. Autorių nuomone, būtina remtis Rusijos Federacijos 1993 m. Konstitucijos nuostatomis. Kilus prieštaravimui tarp Konstitucijos ir Federacinės sutarties - Sutarties dėl kompetencijos ir įgaliojimų tarp Rusijos Federacijos valstybinės valdžios institucijų ir visų kitų Rusijos Federacijos subjektų valstybinės valdžios institucijų - galioja Rusijos Federacijos Konstitucijos nuostatos. Trečioji problema - Rusijos federalizmo kaitos nuostatos ir įstatymų leidybos kolizijos. Šiuo požiūriu galima atkreipti dėmesį į kilusį prieštaravimą tarp Rusijos Federacijos įstatymų ir Federacijos subjektų įstatymų leidybos antifederacinio vaidmens, pernelyg permainingą spartų tiek Rusijos Federacijos, tiek jos subjektų teisėkūros augimą, kuris, išsiskirdamas nesisteminiu reguliavimo pobūdžiu, dažnai sukelia ir daugelį neigiamų veiksnių, į menką galiojančių įstatymų kokybę. Tarp neigiamų ir socialiai pavojingų Rusijai veiksnių yra tai, kad jos regionai stratifikuojančiu požiūriu yra tarsi skirtingose istorinėse epochose. Respublikų prezidentai ir regionų gubernatoriai, kurių sąmonė liko tarybinė, partinės administracinės komandinės hierarchijos likvidavimą suvokė kaip visišką veiksmų laisvę, kaip visko leistinumą. Be to, daugumos jų. net pačių pažangiausių, elgesį lemiančiu veiksniu tapo „TSKP sričių komitetų pirmųjų sekretorių" logika. Tuo galima paaiškinti su federacijos teisėkūra nesuderintų teisės norminių aktų rengimą ir priėmimą; kliūčių sudarymą prekių, paslaugų, kapitalo judėjimui ; nekontroliuojamą biudžetinių lėšų „įsisavinimą"; siekį viską (net ir privatų sektorių) valdyti komandiniu būdu, įsikišant, dažnai savanaudiškai, į ekonomikos subjektų veiklą; atviras politines spekuliacijas, kurių viena iš populiariausių - linkčiojimas į Maskvos pusę, kuri neva kalta dėl visų kylančių sunkumų. Didžiausią pavojų kelia savanaudiškas siekimas tariamai atsiskirti nuo kitų -teisinis separatizmas. Tokios kokybės teisinis separatizmas suprantamas kaip tam tikra Rusijos Federacijos teisinės sistemos dezorganizacinė fazė. kuriai būdingas atviras regionų priešinimasis vyraujančioms Rusijos Federacijoje politinėms, teisinėms ar kitoms pažiūroms, siekiančioms kurti vieną teisinę erdvę; jų bekompromisis chaotiškas, neatsižvelgiant į realias socialines ekonomines ir kitas aplinkybes, visiško valstybių teisinio atsiskyrimo siekis.en
dc.identifier.aleph000004869en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2006, Nr. 11(89)en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordRusijos Federacijaen
dc.subject.keywordFederalizmo modeliaien
dc.subject.keywordTeisinis separatizmasen
dc.subject.keywordThe model of the Russian federalismen
dc.subject.keywordContractual federationen
dc.subject.keywordLegal separatismen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record