Show simple item record

dc.contributor.authorVidrinskaitė, Saulė
dc.date.accessioned2014-10-14T11:21:53Z
dc.date.available2014-10-14T11:21:53Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/2790/2594
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12488
dc.description.abstractThe personal right to choose freely any religion or faith, and to also change the choice individually or with others, to profess it privately or publicly, to perform religious rites, to practice his faith and to provide instruction thereof is guaranteed by the Constitution of the Republic of Lithuania. No one may force another person, nor himself be forced to choose or to profess any faith or religion. The human freedom to profess or propagate religion or faith may not be limited by any other means, than by law alone and only when the security of society, public order, people’s health and morality, as well as of other fundamental rights and freedoms of individuals must be guaranteed. All individuals, regardless of the religion they profess, their religious convictions or their relationship with religion, should be equal before the law and it is prohibited to limit their rights and freedoms directly or indirectly, or to apply privileges. Article 43 of the Constitution declares that the State shall recognize the churches and religious organizations that are traditional in Lithuania, whereas other churches and religious organizations should be recognized provided that they have support in society and their teaching and practices are not in conflict with the law and public morals. The churches and religious organizations recognized by the State have the rights of a legal person. Churches and religious organizations are free to proclaim their teaching, perform their practices, and have houses of prayer, charity establishments, and schools for the training of the clergy. Churches and religious organizations are conducting their affairs freely according to their canons and statutes. The status of churches and other religious organizations in the State is established by agreement or by law.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleTikėjimo ir sąžinės laisvė: konstituciniai pagrindai ir realizavimo ribos Lietuvos Respublikoje.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltŠiame straipsnyje nagrinėjama viena iš pilietinių asmens teisių - tikėjimo ir sąžinės laisvė. Ši laisvė yra įvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šios teisės įgyvendinimo ir jos užtikrinimo teisiniai pagrindai numatyti įstatymuose ir šalies tarptautiniuose įsipareigojimuose - pasirašytose ir ratifikuotose tarptautinėse sutartyse. Asmenų lygybės, neribojant asmenų teisių ir neteikiant jiems privilegijų išpažįstamos Religijos pagrindu, užtikrinimas yra svarbus siekiant garantuoti tinkamą žmogaus teisių ir laisvių apsaugą. Tai įgyvendina lygių galimybių kontrolierius, vykdydamas Lygių galimybių įstatymo ir kitų įstatymų nuostatas. Straipsnyje analizuojama šios institucijos veikla ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veikla, nagrinėjant teisės aktų konstitucingumą tikėjimo ir sąžinės laisvės srityje.en
dc.identifier.aleph000002617en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2006, Nr. 12(90)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordValstybinė religijaen
dc.subject.keywordReligijos laisvėen
dc.subject.keywordReligious educationen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record