Show simple item record

dc.contributor.authorŽilys, Juozas
dc.date.accessioned2014-10-14T08:30:10Z
dc.date.available2014-10-14T08:30:10Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/2781/2585
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12476
dc.description.abstractThe present article seeks to disclose the main features of the social state and the aspects of the historical development of the doctrine of the social state. With respect to the tact that the concept of the social state presupposes the integral doctrine of social statehood, the article attempts to reveal at least in broad outline that the constitutional description of the social state, even though being thoroughly related to the extent of formulation of social rights and freedoms in constitutions, is not a crucial factor in the characterization of social statehood. While analyzing the historical development of social rights and freedoms of the people, the constitutional experience of the stale of Lithuania is taken into consideration and the conclusion is drawn that social orientation of the state is reflected in the modern Constitution. An exceptional attention is paid to the official constitutional doctrine which is being formulated and expanded by the Constitutional Court. It is contended that a tendency to unite the features of the rule-of-law state and the social stale into the integral concept of the democratic state is increasingly notable in constitutional jurisprudence.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleSocialinė valstybė konstitucinėje teisėje.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje nagrinėjami pagrindiniai socialinės valstybės bruožai, socialinės valstybės doktrinos raidos aspektai. Siekiama parodyti, kad socialinės valstybės konstitucinis apibūdinimas, nors ir visapusiškai susijęs su žmogaus socialinių teisių ir laisvių formulavimo apimtimi konstitucijose, nėra lemiantis veiksnys apibūdinant socialinį valstybingumą. Analizuojant socialinių teisių ir laisvių istorinę raidą, atsigręžiama į Lietuvos konstitucinį paveldą ir daroma išvada, kad nors šiuolaikinėje Lietuvos Konstitucijoje nėra socialinės valstybės apibrėžimo, tačiau Konstitucijos normų visuma išreiškia valstybės socialinę orientaciją. Išskirtinai daug dėmesio skiriama oficialiajai konstitucinei doktrinai, kurią formuluoja ir plėtoja Konstitucinis Teismas. Konstatuojama, kad konstitucinėje jurisprudencijoje vis akivaizdesnė tendencija įžvelgti valstybės priedermes žmonių socialinės saugos srityje, suvienyti teisinės valstybės ir socialinės valstybės požymius į vientisą demokratinės valstybės sampratą.en
dc.identifier.aleph000002609en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2006, Nr. 12(90)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordSocialinė valstybėen
dc.subject.keywordSocialinės teisėsen
dc.subject.keywordSocial democracyen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record