Show simple item record

dc.contributor.authorCirtautienė, Solveiga
dc.date.accessioned2014-10-13T13:08:09Z
dc.date.available2014-10-13T13:08:09Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/2766/2570
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12457
dc.description.abstractIn the latter years Lithuanian court practice shows the growing number of lawsuits brought by the third persons claiming for non-pecuniary damages for their own pain and suffering sustained in cases of non-fatal (health injury) and non-fatal injury to their near relatives. The first court decision on this issue was accepted in 2005 by the Supreme Court of Lithuania, but taking into account that there is no clear legal rule concerning this question in the Civil Code, as well as considering the successive court decisions denying the right of the third person to claim for non-pecuniary damages in such cases, it is difficult to recognise legal authority of such a court decision. Nevertheless, in consideration European harmonisation process in tort law and the trend to expand the right of the third persons (near relatives of the victim) to claim for nonpecuniary damage in non-fatal and fatal injury cases, as well as a social need to ensure effective protection system of the Constitutional values such as health, life and family relations, the absence of adequate legal regulation recognizing and clearly determining the right of the third person (near relatives of the victim) to claim damages for their own pain and suffering sustained in non-fatal or fatal injury cases can not justified any more today. Furthermore, legal clearness is necessary for keeping the balance of different interests and for prevention of unfair claims as well as unjustified and intolerable pressure upon the defendant. However, taking into account the specific legal rules on tort law established in the Civil Code of Lithuania, as well as the current social and economical situation, the implementation of such a liberal system and broad legal regulation establishing the right of the third person to claim damages for non-pecuniary damages as it is provided in the European principles on Tort Law can not be implemented in Lithuania legal system today. Nevertheless, sufficiently effective legal decision on this issue can be made by the way of systematic interpretation and application of specific rules of the Civil Code regulating tort law as well as identifying the purposes of such rules through leading values of the contemporary society established in the Constitute of Lithuania. Accordingly, the right of the third party to claim for nonpecuniary damages shall be protected by article 6.283 of CC, if the pain and suffering of the third person in non-fatal or fatal injury cases can be considered as injury to health. Also, taking into account the satisfaction (or restoration of social justice and balance of interests) as the main purpose of rewarding non-pecuniary damages in such cases, a right of the third person to claim for non-pecuniary damages for their extremely deep pain and suffering shall be justified if damages was caused in gross negligence and intent. While deciding whether to award damages or not to the third person (near relative) specific case, it is also necessary to identify the factors determining the scope of civil liability, i.e. causation; fault of defendant; determined group of the third persons who have a right to claim for non-pecuniary damages, etc.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleTrečiųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą arba atėmus gyvybę.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje analizuojamos trečiųjų asmenų, susijusių su nukentėjusiuoju artimais šeimos santykiais, teisės į neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atvejais teisinio reguliavimo ir teisminės problemos Lietuvoje. Autorės nuomone, Konstitucijos saugomos vertybės – gyvybė, sveikata ir šeima, taip pat Europoje vyraujančios deliktų teisės vienodinimo tendencijos nebepateisina šios srities teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos vangumo bei prieštaringumo Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą pripažinimas susijęs su civilinės atsakomybės išplėtimu, lemiančiu būtinybę tinkamai užtikrinti teisėtų kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, tiek teisiškai reguliuojant trečiųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, tiek teisminėje praktikoje būtinas teisinis apibrėžtumas. Autorė, analizuodama trečiųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą plėtimosi tendencijas Europos šalyse vienodinant Europos deliktų teisę, šiuo straipsniu siekia pagrįsti, kad trečiųjų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo susijusi su padidėjusiu šiuolaikinės visuomenės poreikiu pripažinti ne tik tiesiogiai nukentėjusio asmens, bet ir jo artimųjų patirtus neigiamus emocinius išgyvenimus nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju teisės saugomais interesais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų teise reikalauti neturtinės žalos atlyginimo neišvengiamai išplečiama civilinės atsakomybės apimtis, satisfakcijos arba socialinio teisingumo atkūrimo tikslas atlyginant neturtinę žalą tokiu atveju yra prioritetinis, pagrindžiantis ir leidžiantis apibrėžti trečiųjų asmenų teisės įgyvendinimo ribas lemiančius veiksnius (aiškų civilinės atsakomybės sąlygų identifikavimą, apibrėžtą sąrašą asmenų, turinčių teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, taip pat teisės pažeidimo pobūdį) tam, kad nekontroliuojama trečiųjų asmenų teisė reikšti ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo netaptų piktnaudžiavimu šia teise ir nepagrįsta bei nepakeliama našta žalą padariusiam asmeniui ir jo artimiesiems. Autorė šiuo straipsniu taip pat siekia pagrįsti, kad šiandieninio teisinio reguliavimo sąlygomis itin liberali ir plati Europos deliktų teisės principuose įtvirtinta teisė asmenims, susijusiems su nukentėjusiuoju šeimos santykiais, reikalauti neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju kol kas negali būti pateisinama CK įtvirtinta deliktinės atsakomybės teisinio reguliavimo specifika Lietuvoje bei socialine ir ekonomine šalies padėtimi. Autorės nuomone, trečiųjų asmenų teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo galima pateisinti remiantis CK 6.283 straipsniu, jei sužalojus sveikatą ar atėmus gyvybę sukelti dvasiniai išgyvenimai išsivysto į psichinę ligą ar kitaip pakenkia sveikatai ir tokius asmens neigiamus išgyvenimus galima laikyti sveikatos sužalojimu pagal CK 6.283 straipsnį. Be to, įvertinus neturtinės žalos atlyginimo tretiesiems asmenims tikslus, neturtinės žalos atlyginimas sunkaus sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju turėtų būti pateisinamas tretiesiems asmenims, susijusiems su nukentėjusiuoju artimais šeimos santykiais, už jų patirtus itin didelius dvasinius išgyvenimus, neatsižvelgiant į tai, kad žala jų sveikatai pagal CK 6.283 straipsnį nepadaryta, jei nukentėjusiojo sveikata sužalojama ar gyvybė atimama tyčia ar dėl didelio neatsargumo.en
dc.identifier.aleph000003014en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2007, Nr. 2(92)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordTretieji asmenysen
dc.subject.keywordEmocinis sukrėtimasen
dc.subject.keywordDeliktų teisės unifikavimasen
dc.subject.keywordNeturtinė žalaen
dc.subject.keywordSatisfakcijaen
dc.subject.keywordEmotional shocken
dc.subject.keywordNonpecuniary damageen
dc.subject.keywordUnification of tot lawen
dc.subject.keywordSatisfactionen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record