Show simple item record

dc.contributor.authorGražulis, Vladimiras
dc.contributor.authorGruževskis, Boguslavas
dc.date.accessioned2014-10-13T11:41:23Z
dc.date.available2014-10-13T11:41:23Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/public-policy-and-administration/article/view/1237/1185
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12444
dc.description.abstractThe second part of the article (for the first section see the 26th issue of this journal) examines issues concerning the formation of Lithuanian labour policy in the period from 2001 to 2008. The study reveals that during that period Lithuanian labour market policy was modelled in view of preparing for the European Union (EU) accession stage, harmonising Lithuanian labour market policy with EU normative acts and implementing the common European Employment Strategy (EES). The national labour market policy was also drawn up in line with ‘homework’ assigned by the European Commission (EC) and the aim to create an active, flexible and stable labour market, also one that reflects national interests. The article presents practical and theoretical assessment of the separate stages of Lithuania’s labour market policy development. This article is a continuation of the first attempt to draw up an analytic assessment of changes and management characteristics to labour market development in the re-established Republic of Lithuania.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleCharacteristics of Lithuanian labour market policy development (situation analysis and development prospects, second part)en
dc.title.alternativeLietuvos darbo rinkos politikos raidos ypatumai (padėties analizė ir raidos perspektyvos, antra dalis)en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnio antroje dalyje gvildenami Lietuvos darbo rinkos politikos formavimo klausimai nuo 2001 iki 2008 metų. Atliktas tyrimas rodo, kad minėtu laikotarpiu formuojant Lietuvos darbo rinkos politiką ypač daug dėmesio buvo skirta pasirengimui stoti į Europos Sąjungą ir Lietuvos darbo rinkos politikos derinimui su ES norminiais aktais, bendros su ES užimtumo strategijos įgyvendinimui, vykdant Europos Komisijos skirtus „namų darbus“ ir siekiant sukurti aktyvią, lanksčią bei stabilią ir nacionalinius interesus atitinkančią darbo rinką. Straipsnyje toliau bandoma analitiškai vertinti Nepriklausomos Lietuvos darbo rinkos raidos pokyčius bei jos valdymo ypatumus. Lietuvos darbo rinkos politikos klausimai bei užimtumo pokyčiai vis aktyviau aptariami ir analizuojami viešojo valdymo institucijų specialistų bei mokslininkų. Tačiau reikia pažymėti, kad nepaisant augančio dėmesio darbo rinkos problematikai Lietuvos mokslo erdvėje, žmogiškųjų išteklių įtraukimo į šalies darbo rinką valstybinės politikos raidos sisteminio įvertinimo, grindžiamo jos raidos etapais, kol kas nepakanka. Pirmoje straipsnio dalyje, analizuojant 1990–2000 metų laikotarpio darbo rinkos pokyčius, buvo pažymėti svarbiausi veiksniai, darantys poveikį šalies darbo rinkos politikai, tarp jų darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kaita, nedarbo lygis, minimalaus darbo užmokesčio politika, teisinis darbo santykių reguliavimas bei socialinių partnerių bendradarbiavimas. Nuo 2001 metų Lietuvos darbo rinkos politiką vis stipriau veikia ekonominė/darbo migracija bei globalūs pokyčiai ekonominėje erdvėje. Remiantis atlikta analize galima teigti, kad 2001–2004 metų Lietuvos darbo rinkos politiką galima apibūdinti kaip procesą teigiamų poslinkių link, nes tuo laikotarpiu pradėta įgyvendinti LR užimtumo didinimo programa, ėmė mažėti aukštas nedarbo lygis, suaktyvėjo socialinių partnerių veikla, tapo lengviau pradėti verslą. Valstybės priimti sprendimai Lietuvos darbo rinkos politikos klausimais sudarė sąlygas jai tapti lankstesnei ir labiau atitinkančiai ES šalių darbo rinkos valdymo principus. 2005–2007 metų etapas pasižymi palankiais Lietuvos darbo rinkos politikai ekonomikos pokyčiais. Per šį laikotarpį gerokai sumažėjo nedarbas ir išaugo gyventojų užimtumas, tačiau daugelyje šalies regionų rimtai pradėjo jaustis darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, trūkumas. Statybos, transporto bei pramonės sektoriuje pasirodė darbuotojų iš trečiųjų šalių (Baltarusijos, Ukrainos, Kinijos ir kt.). Šiuo laikotarpiu vidutinio darbo užmokesčio prieaugis gerokai viršijo darbo našumo augimą. Apibendrinant galima pažymėti, kad 2001–2007 metų laikotarpis Lietuvos darbo rinkai buvo labai sėkmingas. Darbo rinkos politikos priemonėmis buvo siekiama didinti gyventojų ekonominį aktyvumą, efektyviau aprūpinti darbo jėga sparčiai augančią ekonomiką. Nepaisant teigiamų pokyčių mūsų šalyje liko vienas iš didžiausių ES ekonominio neaktyvumo (economic unactivity rate) lygio rodiklių (apie 32 proc.), mažas užimtumas pažangias technologijas naudojančiuose sektoriuose (2007 m. Lietuvoje apie 4,5 proc. nuo bendro užimtųjų skaičiaus, ES vidurkis apie 9 proc.) bei didelė pajamų diferenciacija.en
dc.identifier.aleph000005400en
dc.publication.sourceViešoji politika ir administravimas, 2009, Nr. 28en
dc.subject.facultyPolitikos ir vadybos fakultetasen
dc.subject.keywordDarbo rinkaen
dc.subject.keywordŽmogiškieji ištekliaien
dc.subject.keywordDarbo rinkos politikaen
dc.subject.keywordLabour marketen
dc.subject.keywordHuman resourcesen
dc.subject.keywordLabour market policyen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection03S - Vadybaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record