Show simple item record

dc.contributor.authorUsonis, Justinas
dc.date.accessioned2014-10-13T08:18:47Z
dc.date.available2014-10-13T08:18:47Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/2746/2550
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12428
dc.description.abstractThe paper deals with problems of legal regulation of guarantees and compensations in labour law. The focus is on the problem related to determination of types of work in the road transport sector. It is emphasized that the most peculiar aspect of work of mobile road transport workers is their regular trips outside the enterprise; therefore, such specific work has to be fairly remunerated. Various polemical issues concerning the assessment and evaluation of the work performed by road transport worker are discussed, how it should be treated – should it be considered as a posting of worker or the work performed while travelling. The point of view that the work of mobile road transport workers should be regarded as a form of posting has been criticized by indicating that legal acts provide other kinds of work that also exists in practice. A posting is understood as a temporary journey of the employee from his permanent workplace for performance of a special assignment, therefore the activities taking the form of a longdistance trip of road transport drivers is considered as working while travelling (mobile work). When mobile workers conform to the provisions of Directive 96/71/EC concerning the posting of workers in the framework of the provision of services, they must be considered as ‘posted’. The imperative State regulation of daily allowances for the posting period and other compensation allowances provided by legal acts has been criticised. It is claimed that the application of the method of contractual remuneration for work by establishing certain sums of compensation allowances for road transport workers and letting the employment agreement parties to set them locally or by way of social dialogue would ensure a better differentiation of the remuneration for work. Special attention is paid to the problems related to the distinction that should be made between legal regulation of taxation and labour law. The analysis carried out on the specifics of work performed in the road transport enterprise allows concluding that according to the working conditions, mobile workers can perform work while being 1) on travel (mobile work), 2) being posted or 3) they can work in the premises of the enterprise (employer). Accordingly, remuneration for work of these workers is set differently because their specific work conditions and provisions of the legal acts are taken into account.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleMobiliųjų kelių transporto darbuotojų darbo pobūdžio probleminiai aspektai.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje analizuojama su teisinių garantijų taikymu darbo teisėje bei kompensacijų mokėjimu susijusi aktuali problema – mobiliųjų kelių transporto darbuotojų darbo pobūdžio nustatymas. Autorius diskutuoja, kaip reikėtų vertinti kelių transporto darbuotojo darbą – laikyti jį komandiruote ar darbu, atliekamu kelionėje? Kritikuojama nuomonė, jog mobiliųjų kelių transporto darbuotojų darbas atliekamas nuolat esant komandiruotėje, nurodoma, kad norminiai teisės aktai numato ir kitokį šių darbuotojų darbo pobūdį. Komandiruotė yra laikino pobūdžio darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos specialiam pavedimui atlikti, todėl dažniausiai tolimųjų reisų kelių transporto vairuotojo darbas turi būti laikomas darbu, dirbamu kelyje. Kai mobilusis darbuotojas atitinka požymius, nurodytus direktyvoje Nr. 96/71/EB „Dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje“, jo darbas gali būti laikomas komandiruote. Analizuojant kelių transporto įmonėje atliekamo darbo pobūdį pateikiama išvada, jog mobiliųjų darbuotojų darbas gali būti dirbamas ir kelionėje, ir komandiruotėje, ir įmonėje. Tai priklauso nuo darbo sąlygų, atitinkamai atsižvelgiant į darbo pobūdį bei norminių teisės aktų nuostatas diferencijuojamas šių darbuotojų darbo užmokestis. Autorius kritikuoja imperatyvų komandiruotės dienpinigių bei kitų kompensacinių išmokų konkretaus dydžio nustatymą poįstatyminiuose norminiuose teisės aktuose, atkreipdamas dėmesį į tai, jog reikia atskirti mokesčių teisės ir darbo teisės (kompensacinių išmokų darbuotojams dydžio nustatymo) normas.en
dc.identifier.aleph000003018en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2007, Nr. 3(93)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordDarbo teisė. Garantijos. Konpensacijos.en
dc.subject.keywordDarbo užmokesčio reglamentavimasen
dc.subject.keywordKelių transporto darbuotojaien
dc.subject.keywordDarbo sąlygos. Teisinis reguliavimasen
dc.subject.keywordLabour law. Guarantees. Compensationsen
dc.subject.keywordEmployment lawen
dc.subject.keywordPosting of workersen
dc.subject.keywordRoad transport sectoren
dc.subject.keywordWorking environment. Legal regulationen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record