Show simple item record

dc.contributor.authorSagatys, Gediminas
dc.date.accessioned2014-09-30T07:34:14Z
dc.date.available2014-09-30T07:34:14Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/2617/2422
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12185
dc.description.abstractThe article deals with the most important problems of human rights’ protection in regulating adoptions: the right to adopt, the balance between the interests of biological and adoptive parents, the confidentiality of adoption and due process requirements for adoption. The author suggests that national legislator must pay due attention at State’s responsibilities under various international human rights instruments inter alia European Convention on Human Rights. Consequently case - law of the European Court of Human Rights must be monitored permanently and necessary amendments introduced in national law timely.The author suggests that adoption creates a link between adopted child and adoptive parents which falls within the concept of ,,family life" rather than ,,private life" under Art. 8 ECHR. This assumption is of primary importance while dealing with the question of legitimacy of adoption. It also should be used while resolving tensions between biological and social parenthood in case of adoption. To avoid social engineering, the State should start searching for a new family only after demonstrating an absolute incapability or reluctance of natua-ral parents to look after child. The second aspect of adoption revealed in this article -due attention to child’s views and wishes during adoption process, starting from decision to put a child on the list of prospective adoptees’ and finishing at the implementation of decision on adoption. This criteria could be deemed as a serious indicator of State decicions’ compatability with the European Convention on Human Rights. [...]en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleĮvaikinimo teisinio reguliavimo problemos Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje nagrinėjamos aktualios žmogaus teisių apsaugos problemos, su kuriomis susiduriama teisiškai reguliuojant įvaikinimo santykius: teisė įvaikinti, tikrųjų (biologinių) tėvų teisės įvaikinimo atveju, įvaikinimo paslaptis (konfidencialumas) ir tinkamas įvaikinimo procesas. Pasakytina, kad reguliuodama šiuos santykius valstybė privalo atsižvelgti inter alia į savo tarptautinius įsipareigojimus pagal Europos žmogaus teisių konvenciją. Tai reiškia, kad valstybė privalo nuolat sekti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir įgyvendindama tarptautinės teisės viršenybės principą atitinkamai derinti nacionalinius įstatymus bei jų taikymo praktiką. Remiantis Teismo praktikos analize straipsnyje teigiama, kad kompetentingų valstybės institucijų priimtas įvaikinimo aktas ipso iure sukuria ryšį, saugomą Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio. Ši aplinkybė tampa itin svarbi svarstant įvaikinimo pagrįstumo ir biologinių vaiko tėvų teisių klausimus įvaikinimo atveju. Daroma išvada, kad siekiant išvengti socialinės inžinerijos pavojaus vaikui kitos Šeimos (įtėvių) gali būti ieškoma tik po to, kai įrodomas visiškas biologinių tėvų netinkamumas ar negalėjimas juo rūpintis. Be to, įvaikinimo bylose išskirtinė reikšmė turi būti teikiama paties vaiko nuomonei. Sis kriterijus iš esmės gali būti laikomas valstybės veiksmų atitikties Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimams garantu. [...]en
dc.identifier.aleph000003766en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2008, Nr. 2(104)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordĮvaikinimasen
dc.subject.keywordŽmogaus teisėsen
dc.subject.keywordEuropos žmogaus teisių konvencijaen
dc.subject.keywordAdoptionen
dc.subject.keywordHuman rightsen
dc.subject.keywordEuropean Convention on Human Rightsen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record