Show simple item record

dc.contributor.authorCarp, Radu
dc.date.accessioned2014-09-24T06:08:38Z
dc.date.available2014-09-24T06:08:38Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/1772/1653
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12037
dc.description.abstractThe Romanian Parliament can be dissolved, from a strictly formal point of view, only according to Article 89 of the Romanian Constitution. This constitutional procedure was designed from the very beginning in such a way that it is almost impossible to implement. At first glance, there is no alternative to the procedure described in the Constitution for Parliament dissolution. Still, if one analysis the text of the Constitution, both in relation with the constitutional theory and the practical experiences of comparative law, finds out mat there is another possibility. The Parliament can also be dissolved by the election of a new Constituent Assembly, which will draft the text of a new Constitution. The Parliament dissolution can happen at any time, through the initiative of a referendum for the formation of a Constituent Assembly. We are not talking about a revision of the Constitution, for which there are specific norms (Title VII, Articles 150-152) and which can lead to the changing of some articles; we are talking about a completely changed Constitution, with a new structure and a content that will be in accordance with the political realities of Romania’s membership to the European Union. It was often said that, until now, the Parliament was not dissolved by applying constitutional provisions. In fact, this is not true. It will be argued that there was a case, under the present Constitution, when the Parliament self-dissolved. This event took place in 1992, before parliamentary elections. [...]en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleIs the constituent assembly a solution for the reform of the Romanian constitutional system?en
dc.title.alternativeAr steigiamoji asamblėja yra konstitucinės reformos Rumunijoje sprendimas?en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltDemokratiškoje valstybėje suverenitetas priklauso tautai, kuri pati referendumu priima Konstituciją. Po 1989 m. Revoliucijos Rumunijos Tautos valia buvo priimtas teisės aktas, įkuriantis Steigiamąją Asamblėją. Konstitucijoje nustatyta, jog jokia kita valstybės valdžios institucija negali varžyti Steigiamosios Asamblėjos veiklos, todėl tik Konstitucija nustato Steigiamosios Asamblėjos jurisdikcijos - mandato ribas. Tačiau čia kyla esminis klausimas: ar Steigiamoji Asamblėja gali pakeisti visą Konstituciją, ar tik jos dalį? Ieškodamas atsakymo į šį klausimą, straipsnyje autorius analizuoja konstitucijų keitimo tvarkos specifiką, Pagal Rumunijos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnis parlamentas gali būti paleistas, tačiau ši nuostata yra praktiškai neįgyvendinama. Kita vertus, jeigu nuosekliai analizuosime Konstitucijos tekstą, remdamiesi konstitucinės teisės teorija ir praktine demokratinių valstybių patirtimi, surasime kitų galimybių. Parlamentas taip pat gali būti paleistas, išrinkus naują Steigiamąją Asamblėją, kuri tuomet galėtų parengti naują šalies Konstitucijos projektą. Siame straipsnyje neanalizuojami pavieniai Konstitucijos straipsnių pakeitimai, kurie yra būtini Rumunijos politiniam gyvenimui, pavyzdžiui, dėl narystės Europos Sąjungoje. [...].en
dc.identifier.aleph000004259en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2008, Nr. 9(111)en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordRumunijos konstitucinė sistemaen
dc.subject.keywordKonstitucinė Asamblėjaen
dc.subject.keywordTeisės reformaen
dc.subject.keywordRomanian constitutional systemen
dc.subject.keywordConstituent Assemblyen
dc.subject.keywordReformsen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record