Show simple item record

dc.contributor.authorŠtarienė, Lijana
dc.date.accessioned2014-09-17T06:54:53Z
dc.date.available2014-09-17T06:54:53Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/1554/1493
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11881
dc.description.abstractŠiandien vis dažniau yra taikomi įvairūs specialieji tyrimo metodai, kurių neišvengiamą panaudojimą skatina šiandieninė tikrovė kovojant su organizuotu nusikalstamumu tokiose srityse kaip korupcija, prostitucija, narkotikų prekyba, prekyba žmonėmis, pinigų padirbinėjimas ir kitose. Todėl vis dažniau yra taikomi slapti tyrimo metodai, kurie yra labai veiksmingi renkant įrodymus siekiant atskleisti ar tirti gerai organizuotus arba labai latentiškus nusikaltimus. Tiek pati Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau -- Konvencija), t. y. jos 6 straipsnis, tiek kiti tarptautiniai teisės instrumentai, kaip, pavyzdžiui, 1999 m. sausio 27 d. Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos, 1990 m. lapkričio 8 d. Europos Tarybos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo ir kiti nedraudžia naudoti specialiuosius tyrimo metodus, tačiau jų naudojimas negali pažeisti žmogaus teisių. Specialių tyrimo metodų, kaip slaptųjų agentų ar kitų slaptų tyrimo priemonių naudojimas, pats savaime nepažeidžia žmogaus teisių, o ir pačios teisės į teisingą teismą, tačiau jo panaudojimas turi turėti aiškias ribas bei saugiklius. Pastaruoju metu priimti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau -- Teismas) sprendimai bylose dėl slaptųjų agentų panaudojimo patvirtina, kad slaptųjų agentų panaudojimas tam tikro tipo bylose yra dažnai neišvengiamas, tačiau itin sunkiai pritaikomas ir problemiškas, kadangi Teismas valstybėms Konvencijos dalyvėms nustato vis didesnius įsipareigojimus. Iš dalies tai lemia faktas, kad šiandieninė Teismo jurisprudencija šiuo klausimu yra vis dar formavimosi stadijoje, kadangi lieka nemažai neatsakytų klausimų. Straipsnyje yra detaliai analizuojama Teismo praktika tiek bylose prieš Lietuvą, tiek prieš kitas valstybes dėl slaptųjų agentų panaudojimo ir teisės į teisingą teismą pagal Konvencijos 6 strqipsnio 1 dalį užtikrinimą, ypač daug dėmesio skiriant naujausiai pastarųjų metų Teismo jurisprudencijai bei byloms prieš Lietuvą. Straipsnyje analizuojama tiek bylos, kuriose konstatuoti teisės į teisingą teismą pažeidimai, tiek bylos, kaip geros praktikos pavyzdžiai. Atskirose keturiose straipsnio dalyse detaliai analizuojami autorės išskirti keturi kriterijai atsižvelgiant į šiandieninę Teismo praktiką: slaptųjų agentų dalyvavimo ribos; įrodymų, gautų panaudojus slaptuosius agentus, panaudojimas bylose; galimybė ginčyti provokavimo klausimą bei šalių lygiateisiškumo bei rungytniško proceso principų užtikrinimo klausimai darant apibendrintą išvadą, kad slaptųjų agentų panaudojimas vis dar yra problemiškas klausimas, kuris iki galo nėra Teismo praktikoje išaiškintas, o tai sukelia vis dažnesnius teisės į teisingą teismą pažeidimus bei kelia taikymo bei reglamentavimo problemų valstybių nacionalinėje teisėje.…en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleThe Limits of the Use of Undercover Agents and the Right to a Fair Trial Under Article 6(1) of the European Convention on Human Rights.en
dc.title.alternativeSlaptųjų agentų panaudojimo ribos ir teisės į teisingą teismą užtikrinimas pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltŠiandien vis dažniau yra taikomi įvairūs specialieji tyrimo metodai, kurių neišvengiamą panaudojimą skatina šiandieninė tikrovė kovojant su organizuotu nusikalstamumu tokiose srityse kaip korupcija, prostitucija, narkotikų prekyba, prekyba žmonėmis, pinigų padirbinėjimas ir kitose. Todėl vis dažniau yra taikomi slapti tyrimo metodai, kurie yra labai veiksmingi renkant įrodymus siekiant atskleisti ar tirti gerai organizuotus arba labai latentiškus nusikaltimus. Tiek pati Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau -- Konvencija), t. y. jos 6 straipsnis, tiek kiti tarptautiniai teisės instrumentai, kaip, pavyzdžiui, 1999 m. sausio 27 d. Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos, 1990 m. lapkričio 8 d. Europos Tarybos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo ir kiti nedraudžia naudoti specialiuosius tyrimo metodus, tačiau jų naudojimas negali pažeisti žmogaus teisių. Specialių tyrimo metodų, kaip slaptųjų agentų ar kitų slaptų tyrimo priemonių naudojimas, pats savaime nepažeidžia žmogaus teisių, o ir pačios teisės į teisingą teismą, tačiau jo panaudojimas turi turėti aiškias ribas bei saugiklius. Pastaruoju metu priimti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau -- Teismas) sprendimai bylose dėl slaptųjų agentų panaudojimo patvirtina, kad slaptųjų agentų panaudojimas tam tikro tipo bylose yra dažnai neišvengiamas, tačiau itin sunkiai pritaikomas ir problemiškas, kadangi Teismas valstybėms Konvencijos dalyvėms nustato vis didesnius įsipareigojimus. Iš dalies tai lemia faktas, kad šiandieninė Teismo jurisprudencija šiuo klausimu yra vis dar formavimosi stadijoje, kadangi lieka nemažai neatsakytų klausimų. Straipsnyje yra detaliai analizuojama Teismo praktika tiek bylose prieš Lietuvą, tiek prieš kitas valstybes dėl slaptųjų agentų panaudojimo ir teisės į teisingą teismą pagal Konvencijos 6 strqipsnio 1 dalį užtikrinimą, ypač daug dėmesio skiriant naujausiai pastarųjų metų Teismo jurisprudencijai bei byloms prieš Lietuvą. Straipsnyje analizuojama tiek bylos, kuriose konstatuoti teisės į teisingą teismą pažeidimai, tiek bylos, kaip geros praktikos pavyzdžiai. Atskirose keturiose straipsnio dalyse detaliai analizuojami autorės išskirti keturi kriterijai atsižvelgiant į šiandieninę Teismo praktiką: slaptųjų agentų dalyvavimo ribos; įrodymų, gautų panaudojus slaptuosius agentus, panaudojimas bylose; galimybė ginčyti provokavimo klausimą bei šalių lygiateisiškumo bei rungytniško proceso principų užtikrinimo klausimai darant apibendrintą išvadą, kad slaptųjų agentų panaudojimas vis dar yra problemiškas klausimas, kuris iki galo nėra Teismo praktikoje išaiškintas, o tai sukelia vis dažnesnius teisės į teisingą teismą pažeidimus bei kelia taikymo bei reglamentavimo problemų valstybių nacionalinėje teisėje.…en
dc.identifier.aleph000005886en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2009, Nr. 3(117)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordTarptautinė teisėen
dc.subject.keywordPrieglobsčio teisėen
dc.subject.keywordPabėgėlio statusasen
dc.subject.keywordPersekiojimasen
dc.subject.keywordNevalstybiniai subjektaien
dc.subject.keywordApsaugaen
dc.subject.keywordKvalifikavimo direktyvaen
dc.subject.keywordEuropean Court of Human Rightsen
dc.subject.keywordEuropean Convention of human rightsen
dc.subject.keywordUndercover agentsIncitement to commit a criminal acten
dc.subject.keywordThe use of evidenceen
dc.subject.keywordThe procedural equality of armsen
dc.subject.keywordAdversarial processen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record