Show simple item record

dc.contributor.authorBalodis, Ringolds
dc.date.accessioned2014-09-16T07:35:15Z
dc.date.available2014-09-16T07:35:15Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/1540/1479
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11845
dc.description.abstractThe article offers a concise view on the problems related to the Church and State relationship in Latvia. The article presents the author’s hypothesis that under the new circumstances when special legal provisions apply to traditional churches, it must discussed whether the rest of religious organizations could be classified as religious societies, operating in accordance with the Law on Societies and foundations. The author also holds an opinion that it is important for every country to follow the principle of separation of church from state; however, it must be combined with religious freedom. Nevertheless, the article reveals that the task is difficult to follow in practice, in Latvia and in other EU member states alike.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleThe Recent Developments of Latvian Model of Church and State Relationship: Constitutional Changes wthout Revising of Constitution.en
dc.title.alternativeLatvijos valstybės ir bažnyčios santykio modelio raida: konstituciniai pakeitimai nekeičiant Konstitucijos.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje pateikiama glausta problemų, susijusių su valstybės ir bažnyčios santykiu Latvijoje, apžvalga. Autorius pristato hipotezę, kad atsižvelgiant į naujai susiklosčiusias aplinkybes, kai tradicinėms bažnyčioms taikomos specialios teisinės nuostatos, būtina diskutuoti, ar kitos religinės organizacijos turėtų būti laikomos religinėmis bendruomenėmis, veikiančiomis pagal Bendruomenių ir fondų įstatymą. Autorius taip pat mano, kad kiekvienai valstybei yra svarbu laikytis bažnyčios atskyrimo nuo valstybės principo, tačiau tai būtina suderinti su religijos laisve. Vis dėlto straipsnyje atskleidžiama, kad praktiškai tai sunku įgyvendinti Latvijoje ir panašiose į ją Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tam tikru atžvilgiu tai Šventojo Sosto nuopelnas, kad sudarius tarptautinius susitarimus su atskiromis valstybėmis, Romos katalikų bažnyčiai suteiktas specialus statusas, palyginti su kitomis (nacionalinėmis) bažnyčiomis. Išskirtinis Romos katalikų bažnyčios statusas Ispanijoje, Italijoje, o dabar ir Baltijos valstybėse buvo priežastis sudaryti susitarimų tarp vyriausybės ir bažnyčios precedentą, o remiantis tokiais susitarimas vėliau buvo priimti teisės aktai. Reikia atsižvelgti į tai, kad Latvijos teisės aktams įtaką darė Šventojo Sosto veikla, o ne konstitucinis reglamentavimas (Latvijos Konstitucijos 99 straipsnis). Galbūt reikėtų vadovautis Ispanijos patirtimi (Ispanijos Konstitucijos 16 straipsnis) – pereiti prie valstybės ir bažnyčios atskyrimo mažiau kategoriško modelio, t. y. „Valstybė yra atskirta nuo bažnyčios“ reikėtų pakeisti „Jokia bažnyčia nėra oficiali valstybės bažnyčia“.en
dc.identifier.aleph000005860en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2009, Nr. 3(117)en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordReligijos laisvėen
dc.subject.keywordBažnyčiaen
dc.subject.keywordReliginės organizacijosen
dc.subject.keywordŽmogaus teisių ir laisvių apsaugaen
dc.subject.keywordValstybės ir Bažnyčios santykiaien
dc.subject.keywordTradicionizmasen
dc.subject.keywordVatikanasen
dc.subject.keywordŠventasis sostasen
dc.subject.keywordFreedom of religionen
dc.subject.keywordChurchen
dc.subject.keywordReligious organizationsen
dc.subject.keywordImplementation of human rightsen
dc.subject.keywordTraditional religionsen
dc.subject.keywordVaticanen
dc.subject.keywordSeparation of the State and Churchen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record