Show simple item record

dc.contributor.authorAžubalytė, Rima
dc.date.accessioned2014-05-28T08:47:26Z
dc.date.available2014-05-28T08:47:26Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/1100/1053
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11754
dc.description.abstractThe tendencies of the development of the Lithuanian criminal procedure within the recent twenty years, after Lithuania has regained its independence, are analyzed in the present article. The main factors which influence lawmaking in the sphere of criminal procedure as well as in the application of the criminal procedure norms are discussed. The constitutional imperatives and the human rights, fixed in international and the European Union agreements as the main factors determining the evolution of the law of criminal procedure are reviewed. It is stated that earlier, while amending or supplementing the Code of Criminal Procedure, the utmost attention used to the drawn to the legal tradition of the state, whereas the legal norms of the modern criminal procedure must be subordinated to the principles fixed in the Constitution. After having briefly reviewed the main tendencies of the development of criminal procedure, i.e. the constitutionalization and internationalizationeuropeization, the following conclusion is drawn: the mentioned tendencies have been producing a significant impact on the evolution of the Lithuanian criminal procedure after the restoration of independence and accession to the international treaties. However, the systemic and critical viewpoint towards the impact of the European Union law on the national law of criminal procedure is still missing.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleTendencies of the development of the Lithuanian criminal procedure law.en
dc.title.alternativeLietuvos baudžiamojo proceso teisės plėtros tendencijos.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje analizuojamos Lietuvos baudžiamojo proceso plėtros tendencijos per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Straipsnyje analizuojami pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos baudžiamojo proceso srities įstatymų leidybai, taip pat taikant baudžiamojo proceso normas. Tai Konstitucijos imperatyvai bei žmogaus teisės, įtvirtintos tarptautiniuose, taip pat ir Europos Sąjungos aktuose. Konstatuojama, kad anksčiau, keičiant arba pildant baudžiamojo proceso kodeksą, didžiausias dėmesys buvo skiriamas valstybės teisės tradicijai. Tuo tarpu šiuolaikinio baudžiamojo proceso teisės normos turi būti subordinuojamos Konstitucijoje įtvirtintiems principams bei tarptautiniuose susitarimuose numatytiems žmogaus teisių apsaugos standartams. Trumpai apžvelgus pagrindines baudžiamojo proceso plėtros tendencijas – konstitucionalizaciją bei internacionalizaciją – europeizaciją – daroma išvada, kad nors istoriškai susiklosčiusio baudžiamojo proceso modelio įtaka šiuolaikinei nacionalinei baudžiamojo proceso teisei išlieka, tačiau ją stipriai veikia minėtos bendros Vakarų teisės raidos tendencijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai bylose dėl baudžiamojo proceso įstatymų konstitucingumo ne tik šalina nuostatas, prieštaraujančias Konstitucijai, tačiau formuoja Baudžiamojo proceso teisės konstitucinius pagrindus bei tampa svarbiu baudžiamojo proceso normų interpretavimo šaltiniu. Lietuvai prisijungus prie tarptautinių sutarčių, įtvirtinančių žmogaus teises, bei įstojus į Europos Sąjungą, baudžiamojo proceso teisę pradėjo veikti tarptautiniai standartai. Vis dėlto stiprėjanti EŽTT jurisprudencijos įtaka bei ES aktyvūs veiksmai harmonizuojant baudžiamosios justicijos sritį kol kas turėtų būti vertinami kaip tam tikras žmogaus teisių baudžiamajame procese užtikrinimo matas, o ne bendro (unifikuoto) Europos baudžiamojo proceso pamatas. Kita vertus, Lietuvoje dar trūksta sisteminio ir kritinio požiūrio į Europos Sąjungos teisės poveikį nacionalinei baudžiamojo proceso teisei. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai bylose dėl baudžiamojo proceso įstatymų konstitucingumo ne tik šalina nuostatas, prieštaraujančias Konstitucijai, tačiau formuoja Baudžiamojo proceso teisės konstitucinius pagrindus bei tampa svarbiu baudžiamojo proceso normų interpretavimo šaltiniu. Lietuvai prisijungus prie tarptautinių sutarčių, įtvirtinančių žmogaus teises, bei įstojus į Europos Sąjungą, baudžiamojo proceso teisę pradėjo veikti tarptautiniai standartai. Vis dėlto stiprėjanti EŽTT jurisprudencijos įtaka bei ES aktyvūs veiksmai harmonizuojant baudžiamosios justicijos sritį kol kas turėtų būti vertinami kaip tam tikras žmogaus teisių baudžiamajame procese užtikrinimo matas, o ne bendro (unifikuoto) Europos baudžiamojo proceso pamatas. Kita vertus, Lietuvoje dar trūksta sisteminio ir kritinio požiūrio į Europos Sąjungos teisės poveikį nacionalinei baudžiamojo proceso teisei.en
dc.identifier.aleph00006482en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2010, Nr. 1(119)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordBaudžiamasis procesasen
dc.subject.keywordTendencijosen
dc.subject.keywordKonstitucionalizavimasen
dc.subject.keywordInternacionalizacijaen
dc.subject.keywordEuropeizacijaen
dc.subject.keywordCriminal Procedureen
dc.subject.keywordTendencies of the evolution of criminal procedureen
dc.subject.keywordInternationalizationen
dc.subject.keywordEuropeizationen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

FilesSizeFormatView

There are no files associated with this item.

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record