Show simple item record

dc.contributor.authorKathrani, Paresh
dc.date.accessioned2014-05-27T12:06:44Z
dc.date.available2014-05-27T12:06:44Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/1089/1042
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11728
dc.description.abstractAlthough people establish norms that enable them to live together, some of these have to be coupled with a system of enforcement. This conforms to broad social contract theory and can also be applied to the international sphere. The international community is also based on a system of norms. However, unlike the domestic context, there is no overreaching authority to direct states on what they should do. Rather it is left to states themselves to police this framework. However, this has resulted in one of the conditions envisaged by social contract theorists, namely a stasis between the command order and the state of nature. This may explain, for instance, the indifference to some modern human rights violations. Hence the current system of International law, with its insistence on the Westphalian principle of equality of states has caused a substantial fracture in the enforcement of international law, particularly when it comes to serious human rights breaches, and caused something akin to the state of nature envisaged by social contract theorists. While it may be practically impossible to provide a command system in the international sphere similar to the one in the domestic life, there is some hope that a revised deontological ethic founded on global integration may provide one impetus for change.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleSocial contract theory and the international normative order : a new global ethic?en
dc.title.alternativeSocialinės sutarties teorija ir tarptautinė norminė tvarka : nauja globali etika?en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltŠiame straipsnyje svarstoma bendroji socialinės sutarties teorija, kadangi dėl tam tikrų universalių žmogiškų tendencijų ne visuomet žmonės sugeba gerbti kitų teises. Taigi žmonių santykiams palengvinti būtina stipri direktyvų sistema. Ši paradigma taikoma ir tarptautinėje sferoje; teigiama, kad ir čia būtina stipresnė teisės aktų įgyvendinimo sistema. Tačiau akivaizdu, jog suverenumas iš dalies apsunkina padėtį. Taigi koks būtų teisingiausias sprendimas? Leviatanas ar visa apimanti ir šalis kontroliuojanti valdžia nėra būtina. Tereikia tvirto bendro sutarimo ar tarptautinės teisės įgyvendinimo svarbos suvokimo. Vis dėlto tai yra pagrindas, ant kurio buvo sukurta JTO, tad kodėl dabar turėtume kažką keisti? Pasaulinė integracija galėtų būti atsakymas. Pavyzdžiui, Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje 2009-ųjų metų gruodį šalys nesusitarė dėl vienos sutarties anglies emisijai kontroliuoti, tačiau labai sustiprėjo suvokimas, jog dėl globalizacijos ir bendrų, valstybių sienas peržengiančių problemų šalys turi aktyviai veikti kartu gindamos pasaulinę gerovę. Tačiau kyla klausimas, iš kur atsirado tokios globalios viltys ir lūkesčiai? Jeigu galėtume tikėtis, jog politiniai lyderiai vidaus reikalų kontekste elgsis sąžiningai, kodėl buvo reikalaujama, kad taip pat elgtųsi tarptautinės politinės institucijos Kopenhagoje? Viena iš priežasčių galėtų būti nauja globali etika, susiformavusi per pastaruosius du dešimtmečius. Kai kuriose srityse žodis „moralė“ ima įgauti neigiamą atspalvį, nes manoma, jog tai yra direktyva žmonėms elgtis tam tikru būdu. Dėl to nesunku įsivaizduoti, jog „globalios moralės“ sąvoka taip pat įgaus Leviatano su kalaviju rankose, prižiūrinčio, ar laikomasi vieno elgesio kodo, įvaizdį. Vis dėlto toks požiūris nebūtų teisingas. Pavyzdžiui, per pastarąją visuotinę kreditų krizę buvo tikimasi, jog pasaulio lyderiai imsis sutelktų veiksmų problemoms spręsti. Tai nebūtinai reiškė, jog visas ekonominis suverenumas turėjo būti perleistas vienai tarptautinei institucijai. Iš tiesų buvo tikimasi, jog lyderiai ras bendrą išeitį, kurioje derėtų tarptautiniai bei vidaus interesai. Taigi galima teigti, kad pasaulinė integracija taps postūmiu toliau įgyvendinti tarptautinę teisę (iki šiol ji buvo nustelbta valstybinių interesų). Dėl integracijos tai, kas vyksta vienoje pasaulio dalyje, turi poveikį visam likusiam pasauliui, tad politiniai lyderiai neišvengiamai turės kartu spręsti bendras problemas. Vis dėlto šis pasaulinis procesas dar labai jaunas, tad gali praeiti nemažai laiko, kol šalys ras tinkamą spendimą. Prie šio tikslo galėtų prisidėti sėkmingesnis pasaulinis dialogas, tarptautinis pasitikėjimas bei pagarba įvairovei. Atsižvelgiant į pasaulio integracijos spartą ir būdą bei į ateityje tikėtinus pasaulinius iššūkius, tarptautinei bendruomenei būtina sukurti bendrų tarptautinių veiksmų sistemą. Tad globali etika galėtų tapti vienu iš būdų šį klausimą spręsti.en
dc.identifier.aleph00006479en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2010, Nr. 1(119)en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordJungtinės Tautosen
dc.subject.keywordSocialinio kontrakto teorijaen
dc.subject.keywordUnited Nationsen
dc.subject.keywordSocial contract theoryen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

FilesSizeFormatView

There are no files associated with this item.

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record