Show simple item record

dc.contributor.authorComplak, Krystian
dc.date.accessioned2014-05-27T08:20:33Z
dc.date.available2014-05-27T08:20:33Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/1088/1041
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11721
dc.description.abstractThe article offers a concise view on the problems related to the compatibility of the religious clauses in the Polish Constitution with the principles and standards of the European Union and with the constitutional regulations of other individual member states. The author particularly demonstrates to what extent Poland is different or even unable to enter this community and fully participate in the integration of the continent. In the first part of the article, the author studies the content of the Polish basic law provisions on religion, in the second - the corresponding European Union regulations and similar rules in force in the individual nations of the continent. The article concludes that the constitutional provisions on religious matters demonstrate that regulations in the Polish basic statute are not more confessional than those established in other European Union countries.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleWill Poland be the most confessional state of the European Union?en
dc.title.alternativeAr Lenkija bus religingiausia Europos Sąjungos šalis?en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltTrumpa konstitucinių nuostatų dėl religinių klausimų apžvalga rodo, jog šio dalyko reglamentavimas pagrindiniu Lenkijos įstatymu nėra labiau religinis negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Šios organizacijos šalyse galiojančios pagrindinės normos pažeidžia vadinamąjį bažnyčios ir valstybės atskyrimo principą labiau nei Lenkijos konstitucinės nuostatos. Vertėtų paminėti Anglikonų ar Graikų bažnyčių padėtį šių šalių valdžios struktūrose. Danijos bei Graikijos konstitucinės normos dėl valstybės vadovo tikėjimo pažeidžia netgi pirminį lygybės principą. Šiandieninėje Europoje bažnyčios bei valstybės atskyrimas yra tik mitas. ES pozicijos dėl bažnyčios-valstybės santykių analizė taip pat parodo vykstantį skiriamosios sienos griuvimo procesą. Vis dėlto, vadinamojo religinių nuostatų įtraukimas į ES įstatymus yra laimėjimas. Bažnyčia buvo išaukštinta ir iš įprasto ekonominio vieneto tapo dvasine institucija. Kitas laimėjimas yra sąžinės laisvė užtikrinama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 9 straipsnyje. Ir Teismas, ir Komisija siekė išplėsti religines laisves. Šių institucijų bei aukščiausios ES teisinės institucijos Liuksemburge praktika artėja prie Lenkijos religinės konstitucinės tvarkos. Šiaip ar taip, dabartiniai Lenkijos įstatymai nėra kliūtis integracijai į ES.en
dc.identifier.aleph00006473en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2010, Nr. 1(119)en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordKonstitucijaen
dc.subject.keywordReligijaen
dc.subject.keywordConstitutionen
dc.subject.keywordReligionen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

FilesSizeFormatView

There are no files associated with this item.

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record