Show simple item record

dc.contributor.authorSinkevičius, Vytautas
dc.date.accessioned2014-05-27T08:08:08Z
dc.date.available2014-05-27T08:08:08Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/1086/1039
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11719
dc.description.abstractThe article deals with the criteria upon which the powers of the Seimas (the Parliament of the Republic of Lithuania) and the Government are delimited in the constitutional jurisprudence of Lithuania. It analyses how the Constitutional Court construes the principle of separation of powers as entrenched in the Constitution and evaluates the meaning of the provision of the Constitution that corresponding ‘relations are regulated by law’. If the Constitution provides that certain relations are regulated by means of a law, such relations may be regulated only by means of a legal act, which takes the form of a law, and it is, therefore, not permissible to regulate such relations by Government resolutions or other acts of the executive. The most important elements of legal relations must be regulated (established) by means of a law, whereas Government resolutions might establish the procedure for the implementation of such laws. Rulings of the Constitutional Court reveal that once the powers of a specific branch of state power have been directly established in the Constitution, an institution of state power may not assume the said powers from another state institution. It may not transfer or waive them; and such powers may not be amended or limited by means of a law. The question remains, whether the provision of the Law on the Diplomatic Service whereby the candidacy of a diplomatic representative must be reviewed by the Seimas Committee on Foreign Affairs in advance is not in conflict with the Constitution. In the opinion of the author, this provision of the law may also be interpreted as meaning that as long as this has not been done, the Government may not submit a candidacy for a diplomatic representative to the President of the Republic, and the President of the Republic may not appoint this person as a diplomatic representative. Thus, the actions of the Government, as well as those of the President, would be constrained depending on whether the Seimas Committee on Foreign Affairs has reviewed the candidacy of the diplomatic representative in advance. Since, under the Constitution, the President of the Republic is to appoint and dismiss diplomatic representatives of the Republic of Lithuania upon submission by the Government, it is assumed that the said provision of the Law on the Diplomatic Service permits an institution which is not provided for in the Constitution - the Seimas Committee on Foreign Affairs - to interfere with the powers of the Government and the President of the Republic when appointing diplomatic representatives. This is not in line with the Constitution.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleDelimitation of the powers of the Seimas and the Government : some aspects of Constitutional doctrine.en
dc.title.alternativeSeimo ir Vyriausybės įgaliojimų atribojimas : kai kurie konstitucinės doktrinos aspektai.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje analizuojama, kokiais kriterijais remiantis Lietuvos konstitucinėje jurisprudencijoje yra atskiriami Seimo ir Vyriausybės įgaliojimai. Parodoma, kaip Konstitucinis Teismas aiškina Konstitucijoje įtvirtintą valstybės valdžių padalijimo principą. Atskleidžiama, ką reiškia Konstitucijos nuostata, jog atitinkamus „santykius reguliuoja įstatymas“. Teigiama, kad jeigu Konstitucijoje nustatyta, jog tam tikrus santykius reguliuoja įstatymas, tai tokie santykiai gali būti reguliuojami tik tokiu teisės aktu, kuris turi būtent įstatymo formą, kad tokių santykių negalima reguliuoti Vyriausybės nutarimais arba kitais vykdomosios valdžios aktais. Tokiu atveju įstatymu turi būti reguliuojami (nustatomi) visi svarbiausi teisinių santykių elementai, o Vyriausybės nutarimais gali būti nustatoma įstatymų įgyvendinimo tvarka. Remiantis Konstitucinio Teismo nutarimais parodoma, jog Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti arba atsisakyti, tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu. Keliamas diskusinis klausimas, ar Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostata, jog diplomatinio atstovo kandidatūra turi būti iš anksto apsvarstyta Seimo užsienio reikalų komitete, neprieštarauja Konstitucijai. Ši įstatymo nuostata, autoriaus nuomone, gali būti aiškinama ir kaip reiškianti, kad tol, kol tai nepadaryta, Vyriausybė negali teikti diplomatinio atstovo kandidatūros Respublikos Prezidentui, o Respublikos Prezidentas negali asmens paskirti diplomatiniu atstovu. Taigi Vyriausybės, taip pat ir Respublikos Prezidento veiksmus lemtų inter alia tai, ar Seimo užsienio reikalų komitetas iš anksto apsvarstė diplomatinio atstovo kandidatūrą. Kadangi pagal Konstituciją diplomatinius atstovus skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu, daroma prielaida, kad nurodyta Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostata leidžia Konstitucijoje nenumatytai institucijai – Seimo užsienio reikalų komitetui – įsiterpti į Vyriausybės ir Respublikos Prezidento įgaliojimus skiriant diplomatinius atstovus. Teigiama, kad Konstitucija tai draudžia.en
dc.identifier.aleph00006470en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2010, Nr. 1(119)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordValdžių padalijimo principasen
dc.subject.keywordKonstitucinė jurisprudencijaen
dc.subject.keywordDoctrine of separation of powersen
dc.subject.keywordConstitutional jurisprudenceen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

FilesSizeFormatView

There are no files associated with this item.

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record