Show simple item record

dc.contributor.authorJančaitytė, Raminta
dc.date.accessioned2014-05-16T10:34:17Z
dc.date.available2014-05-16T10:34:17Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/social-work/article/view/679/637
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11598
dc.description.abstractThere is a lack of research in the sphere of family policy formation in Lithuania. The goal of the present article is to analyse the problems of the participation of the civil sector in family policy decision making. The article discusses the concept of New Public Management and its emphasis on the dialogue between civil society and government. The author of the article presents the results of expert interviews, focusing on the problems of family policy formation, which were carried out in 2006 and repeated in 2010. The experts represented the elite of the field of family policy formation: policy makers and researchers. In general, the analysis of the experts’ attitude shows that Lithuania is characterized by “low” citizenship, evidenced by citizens’ passiveness, and traditional participation displayed by formal participation of the non-governmental sector in decision making as well as the government’s mistrust of nongovernmental organizations. Active participation of civil society in family policy decision making brings family issues up-todate. Low citizenship and poor participation of nongovernmental organizations, as well as domination of the Church and catholic organizations, determine the disproportionate representation of interests and burden family policy formation in Lithuania.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titlePilietinės visuomenės vaidmuo priimant šeimos politikos sprendimusen
dc.title.alternativeThe role of civil society in family policy decision makingen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje siekiama atskleisti pilietinės visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus šeimos politikoje problemas. Aptariamas naujosios viešosios vadybos modelis, kuris akcentuoja pilietinės visuomenės ir valdžios institucijų dialogą, priimant sprendimus. Straipsnyje pristatomi 2006 m. ir 2010 m. apklausos rezultatai, išryškinantys atlikto šeimos politikos ekspertų požiūrio į šeimos politikos formavimo problemas tyrimo rezultatai. Remiantis tyrimo rezultatų analize galima daryti išvadą, jog Lietuvai būdingas žemas pilietiškumo lygis, pasireiškiantis piliečių pasyvumu, ir tradicinis dalyvavimas, kuriam būdingas formalus nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas svarstant sprendimus bei valdžios institucijų nepasitikėjimas nevyriausybinėmis organizacijomis. Aktyvus pilietinės visuomenės dalyvavimas formuojant šeimos politiką aktualizuoja šeimos politikos klausimus. Šeimos politikos formavimą apsunkina žemas pilietiškumo lygis ir menkas nevyriausybinio sektoriaus įsitraukimas, katalikiškosios pakraipos organizacijų ir Bažnyčios dominavimas, suponuojantis neproporcingą interesų atstovavimą, formuojant šeimos politiką.en
dc.identifier.aleph000010499en
dc.publication.sourceSocialinis darbas, 2011, Nr. 10(2)en
dc.subject.facultySocialinės politikos fakultetasen
dc.subject.keywordŠeimos politikaen
dc.subject.keywordŠeimos politikos formavimasen
dc.subject.keywordFamily policyen
dc.subject.keywordFamily policy makingen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection05S - Sociologijaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record