Show simple item record

dc.contributor.authorKaniušonytė, Goda
dc.contributor.authorMalinauskienė, Oksana
dc.contributor.authorTruskauskaitė-Kunevičienė, Inga
dc.date.accessioned2014-05-15T08:32:35Z
dc.date.available2014-05-15T08:32:35Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/social-work/article/view/1626/1857
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11558
dc.description.abstractPositive youth development (PYD) is a strengths-based model that recognizes importance of an individual’s and his or her environment’s connectivity and how those relationships shape human development (Benson and Saito, 2000; Benson, 2003; Lerner 2005; Fredricks and Eccles, 2008; Chand et al., 2013). The literature has distinguished five positive youth development components (called Five C’s) stimulating positive results. Those components are competence, confidence, connection, character, and caring (Lerner 2005, Lerner et al., 2005; Roth and Brooks- Gunn, 2003). Along with the great importance of individual characteristics of the adolescent, the positive youth developmental model emphasizes the particular importance of family context and parent-child relationships (Lerner et al., 2005; Chand et al., 2013). Family and parenting factors that are important for positive adolescent outcomes include low levels of parent-adolescent conflict (McElhaney et al., 2009), parental warmth (Nash et al., 2005; Napolitano et al., 2011), positive communication (Hillaker et al., 2008) and parental monitoring (Kerr and Statt, 2000; Kerr et al., 2010; Napolitano et al., 2011). In view of the PYD research context, family context is given very little attention (Chand et al., 2013). Most of the available data has been received from the studies in the United States, while the data in European, especially in Eastern European, countries is very scarce. This study aims to investigate the relationship between family context and positive youth development components (the Five C’s). The data used is from an ongoing longitudinal Positive Youth Development study, which is funded by the European Social Fund under the Global Grant measure. Student participants were drawn from five high schools in the administrative region of Utena, Lithuania (9-12 grades). 1787 students participated in the first assessment (47.4% were boys and 52.6% were girls, aged 14-22 years (M=16.62, SD=1.24)), which took place in spring, 2013. For this current study, only the participants who completely filled the PYD and children-parents relationship questionnaires (N=1727) were included. The results in the Lithuanian sample revealed similar tendencies as in the United States, European and some other countires. The results showed that parental monitoring, trust, emotional warmth, absence of alienation and communication with parents are strongly positively related with all five positive youth development components (the Five C’s), whereas psychological control and rejection are negatively related with the Five C’s.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleVaiko ir tėvų santykių sąsajos su pozityvios jaunimo raidos komponentaisen
dc.title.alternativeChild-parent relationships and positive youth development componentsen
dc.description.abstract-ltPozityvi jaunimo raida ‒ tai stiprybėmis paremta raidos koncepcija, kurioje išskiriami penki pagrindiniai komponentai (angl. Five C‘s): kompetencija, pasitikėjimas, ryšiai, charakteris ir užjautimas (Benson, 2003; Lerner, 2005; Fredricks ir Eccles, 2008; Chand ir kt., 2013). Kartu su didele paties paauglio individualių savybių svarba pozityvios raidos modelis pabrėžia ypatingą šeimos konteksto ir vaiko ir tėvų santykių svarbą (Lerner ir kt., 2005; Chand ir kt., 2013). Pozityvios jaunimo raidos kontekste šeimai ir tėvų ir vaikų santykiams skiriama mažai dėmesio (Chand ir kt., 2013). Daugiausia turimų duomenų yra gauta tyrinėjant Jungtinių Valstijų imtis, tuo tarpu apie Rytų Europos šeimos konteksto svarbą paauglių pozityviai raidai žinoma labai mažai, todėl šio straipsnio tikslas yra atskleisti paauglių pozityvios raidos komponentų ir šeimos konteksto sąsajas. Darbe naudojami šiuo metu atliekamo tyrimo „Pozityvios jaunimo raidos stiprinimo mechanizmai socialinių-ekonominių transformacijų kontekste (POSIDEV)“ pirmo matavimo duomenys. Iš viso tyrime dalyvavo 1787 respondentai: 9‒12 klasių (amžius M = 16,61; SD = 1,24) mokiniai iš penkių Utenos rajono gimnazijų. Šiame straipsnyje naudojami duomenys tik tų moksleivių, kurie iki galo užpildė vaikų ir tėvų santykius ir pozityvią raidą tiriančius klausimynus, iš viso 1727 respondentai. Rezultatai parodė, kad tyrime, atliktame Lietuvoje, apklausiant bendruomeninės imties moksleivius atsiskleidžia panašios tendencijos kaip ir JAV, Europos ir kituose regionuose, tai yra tėvų monitoringas, pasitikėjimas, emocinė šiluma, susvetimėjimo nebuvimas ir komunikacija su tėvais teigiamai susiję su visais penkiais pozityvios jaunimo raidos komponentais, o psichologinė kontrolė ir atstūmimas neigiamai susijęs su pozityvios jaunimo raidos komponentais.en
dc.doiDOI:10.13165/SD-14-13-1-09en
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.aleph000017611en
dc.publication.sourceSocialinis darbas, 2014, 13(1)en
dc.subject.facultySocialinių technologijų fakultetasen
dc.subject.keywordPozityvi jaunimo raidaen
dc.subject.keywordTėvų auklėjimo stiliusen
dc.subject.keywordPrieraišumas prie tėvųen
dc.subject.keywordPositive youth developmenten
dc.subject.keywordParental rearing styleen
dc.subject.keywordParent attachmenten
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection06S - Psichologijaen


Files in this item

FilesSizeFormatView

There are no files associated with this item.

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record