Show simple item record

dc.contributor.advisor
dc.contributor.authorŠindeikis, Algimantas
dc.date.accessioned2014-05-06T08:48:59Z
dc.date.available2014-05-06T08:48:59Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/1504/1448
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11483
dc.description.abstractFreedom of speech has been essential in building democracy in Lithuania after regaining its independence. Exercise of the constitutional freedom of expression (Article 25 of the Constitution of the Republic of Lithuania) within the societies following constitutional values is the major factor shaping the political will of citizens. Wide-ranging, all round public discussion about all public interest issues is possible only when it is subject to due freedom of information. In indirect democracy, strong disseminator of information acting between citizens and the Parliament able to create the field for discussion and mutual impact is a necessity. Significance, quality, all-roundedness of discussion on all public interest issues is the major factor determining correct choices of citizens and politicians. Restriction of freedom of expression and information or prohibition of free search, receipt and dissemination thereof shall be considered as subjugation of a human being as a free and autonomous creature. Freedom of speech is a highly important feature in building democracy. The media in Lithuania during two decades of democracy building has actively made the use of freedom of self-expression. The courts have solved a lot of case-laws, where freedom of speech, honour, dignity and private life were at stake. The Parliament, the Constitutional Court, the European Court of Human Rights in Strasburg, the Government, the Inspector of Journalist Ethics and the Commission on Journalists and Publishers Ethics, the courts of Lithuania – all institutions took part in the process of defining freedom of speech and its limits in Lithuania during two decades of its independence. The purpose of this publication is to identify if the case-law of Lithuania’s courts in balancing the contradictions between the freedom of self-expression and personal dignity, honour and private life is in line with the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, jurisprudence of the Human Rights Court in Strasbourg. Defining if the case-law of Lithuania’s courts are in line with the jurisprudence of the Human Rights Court in Strasbourg, the research is concentrated on legal tests applied in the case-law of freedom of speech – distinguishing between public and private figures, estimating disseminated information as facts or value-judgments, freedom of speech decriminalization problems, compensation in respect of pecuniary damage.en
dc.description.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/1504/1448
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleŽodžio laisvė ir jos ribų kaita per du atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje analizuojami per paskutinius du dešimtmečius suformuluoti konstitucinės saviraiškos laisvės apsaugos ir šios teisės ribojimo ypatumai konstitucinėje jurisprudencijoje, ordinarinėje teisėje, Lietuvos bendrųjų teismų sprendimuose. Daroma išvada, kad Lietuvos žiniasklaidos teisės sparčiai konverguoja bendros europinės žodžio laisvės apsaugos ir jos ribų standarto link. Pateikiami Lietuvos bendrųjų tesimų sprendimų precedentai ir jų argumentacijos analogija Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ‒ EŽTT) jurisprudencijai. Aptariama saviraiškos laisvės ir kitų konstitucinių teisų kolizijų sprendimai ikiteisminėse institucijose – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje. Daroma prielaida, kad saviraiškos laisvės ir kitų konstitucinių teisių kolizijų sprendimai tiek ikiteisminio nagrinėjimo institucijose, tiek Lietuvos bendrųjų teismų sprendimuose su nedidelėmis išimtimis ir išlygomis atitinka bendrąjį Europos žmogaus teisių apsaugos standartą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau ‒ Konvencija). Saviraiškos laisvės gynimo ir ribojimo bylose Lietuvos bendrųjų teismų argumentacijoje naudojami privataus ir viešojo asmens, nuomonės ir faktų atskyrimo, politinių debatų ypatingos apsaugos, žurnalistinio sąžiningumo laikantis žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, viešojo intereso nustatymo informuoti visuomenę apie svarbius demokratinei valstybei įvykius ir procesus testai yra analogiški naudojamiems EŽTT jurisprudencijoje. Straipsnyje pateikiama analizė, kaip žodžio laisvės ribojimai kito Lietuvos ordinarinėje – civilinėje, baudžiamojoje ir administracinėje, teisėje, kaip ordinarinė teisė buvo veikiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau ‒ KT) jurisprudencijos. Apžvelgiama teisinė diskusija dėl saviraiškos laisvės ribojimo baudžiamosios teisės priemonėmis dekriminalizavimo problematika.en
dc.doidoi:10.13165/JUR-13-20-3-09
dc.identifier.aleph000015758en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2013, Nr. 20(3)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordŽiniasklaidos teisėen
dc.subject.keywordSaviraiškos laisvėen
dc.subject.keywordŽodžio laisvėen
dc.subject.keywordMedia Lawen
dc.subject.keywordFreedom of expressionen
dc.subject.keywordFreedom of speechen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

FilesSizeFormatView

There are no files associated with this item.

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record