Show simple item record

dc.contributor.authorDe Santis di Nicola, Francesco
dc.date.accessioned2014-03-06T08:33:35Z
dc.date.available2014-03-06T08:33:35Z
dc.date.issued2014-03-06
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/620/582
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11418
dc.description.abstractThe right to ‘domestic remedies’, which ideally connects ‘subsidiarity’ and ‘embeddedness’ of the ECHR in the legal systems of member States, is deemed to play a crucial role for the Strasbourg machinery survival as well as for an effective protection of human rights, especially in the field of the ‘reasonable-time’ requirement. In this respect the Italian case seems an excellent test. Once a compensatory remedy was introduced in the Italian legal system by Law No. 89 of 2001 (the ‘Pinto Act’), it soon appeared that such a remedy could be considered ‘effective’ in so far as it was implemented in accordance with the ECtHR’s jurisprudence. Therefore a legal tool for the interaction between ECtHR and Italian courts had to be found. Nevertheless, the results of this interaction might suggest that the domestic remedy has neither increased the protection of the reasonable-time requirement in Italy nor is it the final solution to the ECtHR’s overload.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titlePrinciple of subsidiarity and ‘embeddedness ’ of the European Convention on Human Rights in the field of the reasonable-time requirement: the Italian case = Europos žmogaus teisių konvencijos subsidiarumo ir įsiliejimo principai, susiję su protingo laiko reikalavimu: Italijos atvejis.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltManoma, kad teisė į „vidines priemones“, kurios jungia Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (EŽTK) subsidiarumo ir įsiliejimo (angl. – embeddedness) principus šalių narių teisinėse sistemose, turės esminę reikšmę Strasbūro mechanizmui išlikti bei efektyviai žmogaus teisių apsaugai. Kalbama apie priemones, susijusias su protingo laiko reikalavimu. Taigi Italijos atvejis gali būti puikus išbandymas. Kai 2001 m. Įstatymu Nr. 80 (Pinto aktu) į Italijos teisinę sistemą buvo įvesta kompensavimo priemonė, greitai tapo aišku, jog ji galėtų būti laikoma „efektyvia“ 13 ir 35 EŽTK straipsnių prasme tiek, kiek ji būtų įgyvendinta, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika. Dėl to reikėjo nustatyti teisinę EŽTT ir Italijos teismų bendravimo priemonę. Šiuo atžvilgiu Italijos Aukščiausiasis Teismas (Corte di Cassazione) šios valstybės civilinės teisės sistemoje bandė tvirtinti, kad EŽTT praktika turi būti laikoma, bent jau iki tam tikro lygio, įstatymu, įpareigojančiu nacionalinį teisėją. Teisine priemone šiam tikslui pasiekti turėtų tapti Pinto akto 2 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda į 6 EŽTK straipsnį ir pripažinimas EŽTT vaidmens, interpretuojant šią nuostatą . Kadangi ši doktrina abejotina, įmanoma rasti kitą galimybę EŽTT praktikai įgyvendinti Pinto priemonę. Pirma, galima prisiminti, jog pagal dabartinę Italijos konstitucinio teismo praktiką, atsižvelgiant į 18 bei 32 EŽTK straipsnius, visas šios Konvencijos nuostatas turėtų interpretuoti EŽTT, o Italijos teismai turėtų remtis šiomis interpretacijomis. Antra, svarbu pabrėžti, jog Pinto aktu, vykdant įsipareigojimą pagal 13 EŽTK straipsnį, Italijoje buvo įvesta vietinė priemonė. Taigi galima daryti išvadą, jog Italijos teismai turi interpretuoti bei taikyti Pinto aktą, atsižvelgdami į 13 EŽTK straipsnį, kaip interpretuoja EŽTT. Netgi sukūrus teisinę anksčiau minėtos jurisdikcijų sąveikos priemonę, tokios sąveikos rezultatai rodo, jog vietinė priemonė nei pagerino protingo laiko reikalavimo Italijoje apsaugą, nei sumažino EŽTT darbo krūvį. Šį teiginį galima pagrįsti dviem pavyzdžiais: pirmasis susijęs su neturtinės žalos, atsiradusios dėl per ilgos proceso trukmės, kompensacijos pradžios tašku, o kitas – su proceso pabaigos nustatymu. Kalbant apie pirmąjį, labiausiai susijusios teismų praktikos ataskaita rodo, jog 45 proc. teisingos satisfakcijos, paskirtos EŽTT nesant vietinės priemonės, laikoma adekvačiu ir efektyviu kompensavimu. Vis dėlto nors ir pripažįstant, kad nacionaliniu lygiu teisinga satisfakcija gali būti mažesnė nei panašiais atvejais nustatyta EŽTT, negalima pamiršti, jog Didžioji kolegija nustatė keletą sąlygų, kurios nacionaliniu lygiu turi būti patenkintos, teisėtai sumažinus kompensaciją. Iš tiesų net EŽTT požiūriu Pinto priemonė neatitinka nė vieno iš šių reikalavimų. Kalbant apie antrąjį pavyzdį, Corte di Cassazione nusprendė, jog aiškinamuoju ir vykdymo procesu neturėtų būti siekiama Pinto pareiškimo, kuris turi būti paduotas per šešis mėnesius nuo to momento, kai proceso pabaigos sprendimas tampa galutinis, ar proceso trukmės vertinimo. Vis dėlto atsižvelgiant į EŽTT praktiką, ypač bylą Di Pede prieš Italiją, gali būti kitokia išvada. Apibendrinant galima pasakyti, jog Italijos Aukščiausiasis Teismas trukdo pareiškėjams vietiniu lygiu siekti teisingos satisfakcijos už per ilgą proceso trukmę . Tačiau EŽTT turėtų atsargiai reaguoti į tokias nuostatas, kadangi nustačius, jog, įgyvendinant Pinto priemonę bus pažeistas 13 straipsnis, Strasbūrą gali užplūsti tūkstančiai Italijos bylų dėl proceso trukmės. Galiausiai galima daryti išvadą, jog tokia vietinė kompensacijos priemonė nėra pati geriausia išeitis sistemoje, kuriai būdingos proceso trukmės problemos. Arba galbūt pastangos reformuoti teisingumo sistemą turi būti padvigubintos, nesumažinant arba nepanaikinant adekvačios kompensacijos aukoms.en
dc.identifier.aleph00008762en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2011, Nr. 18(1)en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordProtingas laikasen
dc.subject.keywordSubsidiarumo principasen
dc.subject.keywordEuropos Žmogaus Teisių Konvencijaen
dc.subject.keywordReasonable timeen
dc.subject.keywordPrinciple of subsidiarityen
dc.subject.keywordEuropean Convention on Human Rightsen
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record