Show simple item record

dc.contributor.authorŠpokienė, Indrė
dc.date.accessioned2014-03-05T13:38:45Z
dc.date.available2014-03-05T13:38:45Z
dc.date.issued2014-03-05
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/619/581
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11413
dc.description.abstractThis paper presents an analysis of the issue that as yet not been extensively researched in the doctrine of Lithuanian and foreign law: the issue of legal distinguishing between medicinal products and food supplements. In order to analyze the problems of theory and practice, the structure of the paper is divided into two parts. The first part concentrates on the main features of medicinal products and food supplements in accordance with the case law of the Court of Justice of the European Union (CJEU). It is established that medicinal products must comply with one of these descriptions: be made and aimed towards healing and preventing sicknesses; cause serious threats to health or have health-hazardous secondary effects; and have very intense effects on physiological features of human organisms. Food supplements in theory should not have these features. However, sometimes in practice preparations identified as food supplements have large doses of certain medicinal substances or other ingredients (e.g. alcohol, plant extracts, vitamins, amino acids, and etc.) that present threats to human health. The practice of the CJEU shows that counterbalancing free movement and public health protection interests is problematic in this area. Moreover, even after adoption of many EU and national legal acts, the food supplement market is not adequately regulated or sufficiently harmonized. [...]en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleVaistų ir maisto papildų teisinio atribojimo teoriniai ypatumai ir praktinės problemos.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltPrieš beveik 2500 metų šiuolaikinės medicinos tėvas Hipokratas tinkamos mitybos sveikatinantį potencialą pabrėžė teiginiu ,,tegul maistas būna vaistu“. Šiandieniniam maisto papildų ir vaistinių preparatų reglamentavimui ši tezė nepritaikytina, nes teisiniu požiūriu tai skirtingos produktų grupės. Vis dėlto problemų jas atskiriant tiek teorijoje, tiek praktikoje tebeesama. Šiame straipsnyje analizuojama Lietuvos ir užsienio teisės doktrinoje iki šiol nuosekliau netyrinėta vaistų ir maisto papildų teisinio atribojimo tema. Teorinei ir praktinei jos problematikai ištirti pasirinkta dvidalė straipsnio struktūra. Pirmoje dalyje, pasitelkiant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, išryškinti esminiai vaisto atribojimo nuo maisto papildo požymiai. Antroje dalyje kaip praktinė problema analizuojamas laisvo prekių judėjimo ir visuomenės sveikatos apsaugos intereso derinimas reguliuojant maisto papildų rinką, aptariama vartotojų klaidinimo, pažeidžiant draudimą nurodyti ar užsiminti apie maisto papildų gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, problema.en
dc.identifier.aleph00009253en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2011, Nr. 18(2)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordVaistiniai preparataien
dc.subject.keywordMaisto papildasen
dc.subject.keywordReklamaen
dc.subject.keywordMedicinal producten
dc.subject.keywordFood supplementen
dc.subject.keywordAdvertisingen
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record