Show simple item record

dc.contributor.authorAzbainis, Vytautas
dc.date.accessioned2014-02-26T14:06:29Z
dc.date.available2014-02-26T14:06:29Z
dc.date.issued2014-02-26
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/societal-studies/article/view/1453/1393
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11311
dc.description.abstractAnalysis of the changes in housing prices showed that increases and declines of the prices became very sudden and difficult to predict; this is the main issue of this work. Comparing Lithuania to other countries of Western Europe or USA, the real estate market with private ownership is young and does not have a history that could provide more information about price fluctuation. The purpose of this work is to determine the „housing bubble“ concept, to define its types, indicators, valuation methods and to determine what kind of a housing bubble was in Lithuania in 2000-2008. The concept of “housing bubble” can be defined as increase and decline of the housing prices to the same level within a certain period of time. The fundamental factors do not apply, because there is no precise indication of what the factors are fundamental, and what are not. While using the concept „housing bubble“ or researching it, it is essential to determine the factors or indicators related to it and why the bubble could burst. Many scientists present different housing bubble types, however, all of them have some similarities. The most practical is to distinguish the bubbles into following types: purely speculative bubble, irrational expectations bubble, and irrational institutions bubble. The indicators of the housing bubble could be distinguished to eight main groups: cost / income ratio, housing costs, housing supply, buyer expectations on price, the buyer’s impatience and financial risk taking, the credit market, speculative behavior and the ratio of rental and housing indicators. The main problem is that not all indicators can display the impending housing bubble, and none of them is 100% reliable. These indicators represent the main indicators‘ groups of which you can derive many other indicators. There are three main methods of housing bubble valuation, which are most commonly used to evaluate bubbles: the fundamental factors (which have an impact to housing supply and demand) method, price to rent method, and price to income method. All these methods can be modified and improved in order to evaluate the housing bubble more precisely. We offer to use the method that is the best to correspond to the housing market in the country. This article evaluates the housing price bubble in Lithuania during 2000-2008 period, by using modified price to income method. It was identified that there was a dramatic increase of housing prices, comparing to an increase of wages. In the second quarter of 2007, the price bubble raised up to 50% of housing value. This big increase and forthcoming decline of prices can make a strong impact on the economy of the country. In the future we must analyze these price variations more precisely and inform the public about possible price declines or to indicate how much wages should increase that the housing price to wages ratio would stay at historically normal level.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleBūsto kainų burbulo vertinimo modeliai. Būsto kainų burbulas Lietuvoje.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltŠio straipsnio tikslas yra nustatyti, ką apima būsto kainų burbulo sąvoka, surasti jų tipus bei indikatorius, aprašyti, kokie būsto kainų burbulo vertinimo metodai taikomi pasaulyje ir panaudojus tinkamiausią iš jų įvertinti būsto kainų burbulo dydį Lietuvoje 2000–2008 m. laikotarpiu. Šis straipsnis parašytas remiantis literatūros apžvalga, o taikant būsto kainų įvertinimo metodą analizuojama padėtis Lietuvoje. Būsto kainų burbulo sąvoką reikėtų apibrėžti, kaip būsto kainos pakilimą ir nusileidimą iki panašaus lygio per tam tikrą laikotarpį. Vartojant kainų burbulo sąvoką dar nenukritus kainoms, reikia nurodyti pagal kokius kriterijus ar rodiklius jis yra susiformavęs ir kodėl jis turi subliūkšti, kitais atvejais šios sąvokos reikėtų vengti. Būsto kainų burbului nustatyti dažniausiai taikomi trys metodai: paklausai ir pasiūlai įtakos turinčių fundamentalių veiksnių metodas, kainos ir pajamų iš turto metodas ir kainos ir gyventojų pajamų metodas. Jų parinkimas priklauso nuo tyrėjo. Taikant modifikuotą kainos ir gyventojų pajamų metodą nustatyta, kad būsto kaina Lietuvoje 2007 m. buvo iki 50 proc. didesnė, nei turėtų būti įvertinus darbo užmokesčio pokyčius. Tyrimas padės geriau suprasti būsto kainų burbulo sąvoką ir tinkamai parinkti jo įvertinimo metodą. Taip pat leis suprasti kainų burbulo susiformavimo mastą ir padės priimti sprendimą dėl būsto įsigijimo. Tyrimo rezultatai visiškai ar iš dalies patvirtino daugelį mokslinėje literatūroje įvardytų ir šiame darbe iškeltų prielaidų. Nustatyta, jog Baltijos šalyse ir apskritai Europos Sąjungoje egzistuoja stiprus tiesioginių užsienio investicijų ir bendrojo vidaus produkto, darbo sąnaudų ir bendrojo vidaus produkto, išlaidų tyrimams ir plėtrai ir tiesioginių užsienio investicijų, darbo sąnaudų ir tiesioginių užsienio investicijų ryšys. Stiprus ir reikšmingas koreliacinis ryšis Latvijos, Estijos ir apskritai Europos Sąjungos atvejais buvo nustatytas ir tarp paraiškų išduoti patentus skaičiaus didėjimo ir bendrojo vidaus produkto, darbo sąnaudų ir išlaidų tyrimams ir plėtrai augimo. Lietuvos atveju minėtos prielaidos nepasitvirtino. Tai, matyt, lėmė palyginti nedidelis Lietuvos išradėjų paraiškų gauti patentus skaičius. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos ir Latvijos atvejais suminio inovacijų indekso augimas lėmė ir bendrojo vidaus produkto bei darbo sąnaudų augimą. Šiose valstybėse, kaip ir Europos Sąjungoje apskritai, skirtingai nei Estijoje, tiesiogines užsienio investicijos turi teigiamą įtaką suminio inovacijų indekso didėjimui. Atitinkamai suminio inovacinio indekso didėjimas reiškia ir išlaidų tyrimams ir plėtrai augimą. Tik Latvijos atveju paraiškų išduoti patentus skaičiaus didėjimas lėmė suminio inovacijų indekso didėjimą.en
dc.date.published2009
dc.identifier.aleph000005422en
dc.publication.sourceSocialinių mokslų studijos, 2009, Nr. 1(1)en
dc.subject.facultyEkonomikos ir finansų valdymo fakultetasen
dc.subject.keywordNekilnojamasis turtasen
dc.subject.keywordBūsto kainų burbulasen
dc.subject.keywordBūsto kainų indikatoriaien
dc.subject.keywordLietuvos nekilnojamojo turto rinkaen
dc.subject.keywordReal estateen
dc.subject.keywordReal estate in Lithuaniaen
dc.subject.sciencedirection03S - Vadybaen


Files in this item

FilesSizeFormatView

There are no files associated with this item.

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record