Show simple item record

dc.contributor.authorAleknonis, Gintaras
dc.date.accessioned2014-02-21T08:47:46Z
dc.date.available2014-02-21T08:47:46Z
dc.date.issued2010
dc.identifier.uri
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11262
dc.description.abstractThe discussion of the communicational aspects of the freedom of information may be related to the most important traditions of communication research, that is, semiotics and the so-called “process” school. This would enable distinguishing quantitative and qualitative aspects of the freedom of information, and creating a coordinate system for the analysis and evaluation of the attempts to limit the freedom of media. It seems that the dependence on quantitative principles of the freedom of information in a so-called marketplace of ideas undermines the importance of society’s qualitative principles of information spread and disturbs the fragile balance between the right to know and the freedom of information. Inevitably, the following question arises: who, in the marketplace of ideas, will guarantee the right of a consumer to receive quality news? Democratic traditions condemn any censorship attempts. Do the changing role of the media and its place in the modern society require the expansion of the concept of the freedom of media? Perhaps, along with concepts such as the freedom of speech and the freedom of information, the discussion should also include considerations about the preservation of the right to know. Since in practice the right to know is usually passive, but the freedom of information is active, the society’s right to know is often individualized down to the level of a single person’s rights, whereas the freedom of information follows the reverse trend and is most commonly rolled up to a group, party, or corporate level. In this context, the proposed concept of “the freedom of media as an institution” relies on the assumption that the weaker side should be defended. By associating public interest and the quality of media with the right to know, this article aims to show that these two factors are no less important to the functioning of a democratic society than pluralism and diversity, which are directly linked to the freedom of information. The search for the balance between the right to know and the freedom of information is one of the most important issues concerning the functionality of the media, especially in Central and Eastern Europe.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleKomunikaciniai teisės žinoti ir laisvės informuoti aspektaien
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltAptariant komunikacinius informavimo teisės aspektus, juos galima sieti su svarbiausiomis komunikacijos tyrimo tradicijomis – semiotika ir vadinamąja „proceso“ mokykla. Tai leistų skirti kiekybinius ir kokybinius informavimo laisvės principus bei kurti savotišką koordinačių sistemą, kurioje ir analizuojami bei vertinami bandymai riboti žiniasklaidos laisvę. Atrodo, kad, vadinamojoje idėjų rinkoje pasikliaujant kiekybiniais informacijos laisvės principais, sunyksta kokybinių visuomenės informavimo principų svarba, pažeidžiama trapi pusiausvyra tarp teisės žinoti bei laisvės informuoti. Todėl neišvengiamai kyla klausimas, kas idėjų rinkoje laiduos vartotojo teisę gauti kokybiškas žinias. Demokratinė tradicija smerkia bet kokius cenzūros bandymus. Ar kintantis žiniasklaidos vaidmuo ir vieta šiuolaikinėje visuomenėje nereikalauja plėsti žiniasklaidos laisvės sampratos, kalbėti ne tik apie žodžio, informavimo laisvę, bet ir apie teisės žinoti išsaugojimą? Kadangi praktikoje teisė žinoti dažniausiai yra pasyvi, o laisvė informuoti – aktyvi, visuomenės teisė žinoti dažnai individualizuojama iki atskiro asmens teisės, o laisvė informuoti, atvirkščiai, – dažniausiai institucionalizuojama iki grupinės, partinės, korporacinės ir pan. laisvės. Tokiame kontekste siūloma institucinės žiniasklaidos laisvės koncepcija remiasi silpnesniojo gynimo nuo stipresniojo prielaida. Straipsnyje žiniasklaidos kokybę ir viešąjį interesą siejant su teise žinoti siekiama parodyti, kad žiniasklaidos kokybė ir viešasis interesas demokratiniam visuomenėsfunkcionavimui yra ne mažiau svarbūs nei su laisve informuoti tiesiogiai siejamas pliuralizmas ir įvairovė. Pusiausvyros tarp teisės žinoti ir laisvės informuoti paieškos šiandien būtų viena opiausių visų pirma Vidurio ir Rytų Europoje kylančių visaverčio žiniasklaidos gyvavimo problemų.en
dc.date.published
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.aleph000006963en
dc.publication.sourceSocialinių mokslų studijos, 2010, Nr. 2(6)en
dc.subject.facultyPolitikos ir vadybos fakultetasen
dc.subject.keywordKomunikacijaen
dc.subject.keywordŽiniasklaidaen
dc.subject.keywordŽodžio laisvėen
dc.subject.keywordCommunicationen
dc.subject.keywordMediaen
dc.subject.keywordRight to knowen
dc.subject.sciencedirection08S - Komunikacija ir informacijaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record