Show simple item record

dc.contributor.authorJakutytė-Sungailienė, Asta
dc.date.accessioned2014-02-17T11:44:29Z
dc.date.available2014-02-17T11:44:29Z
dc.date.issued2014-02-17
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/societal-studies/article/view/1410/1351
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11235
dc.description.abstractThis article focuses on the abstract legal concept of asset, trying to indicate what objects are included in this concept. The article also provides a brief overview of the development of the term “asset” in law in the historical perspective. A thing is the most elementary object to comprehend and describe, thus a considerable attention is drawn to this kind of unit of asset in this article. However, other objects of civil rights are analyzed more extensively next to the analysis of the concept ant nature of a thing. Such objects of civil rights as money, bonds, shares, intellectual property and intellectual capital evolved during the course of time. The analysis of legal acts of Lithuania shows that there is no general concept of asset given by the legislator, though separate legal acts have definitions of assets, which do not elaborate, nor generalize the typical features of every unit of asset. Discussing the concept of asset it is impossible to avoid the consideration of the interplay of such separate concepts as “asset”, “property”, “object of property rights”, as these concepts are often used as convertible terms. Due to complex economic relationship in the modern world, not only new intangible objects of property evolve, but existing objects are merged together by functional purpose to compose a self-sufficient unit of asset known as proprietary complex. The Civil Code of Lithuania establishes that a firm as a proprietary complex is considered as a mass of proprietary, financial and intangible resources, its rights and obligations. The article also pays attention to the changes of the concept of asset determined by knowledge based economy, when all intangible objects (information, knowledge, human resources) generating additional value of a company are considered as assets. Intellectual capital is considered as sum of information and knowledge, which significance in the modern world steadily rises becoming the new most valuable asset of a company. Consequently the conclusion of the article points out that the classical concept of the asset, e.g. considering only tangible objects as an asset, does not meet the needs of the modern civil law, thus the broader concept of asset, e.g. considering all objects having objective value and the ability to circulate in the civil turnover, conquers the classical one.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleTurto samprata Lietuvos civilinėje teisėje.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje analizuojama termino „turtas“ teisinis turinys, stengiamasi atskleisti, kokie turto vienetai laikytini turtu teisine prasme, nagrinėjama turto sampratos genezė ir vystymasis. Lengviausiai suprantamas ir paprasčiausiai apibūdinamas turto vienetas yra daiktas, todėl straipsnyje skiriama daug dėmesio daiktui, kaip civilinių teisių objektui. Tačiau, be daikto vietos turto sampratoje, straipsnyje nagrinėjami ir kiti turto vienetai, kurie atsirado vėliau, t. y. pinigai, vertybiniai popieriai, intelektinės veiklos rezultatai, intelektinis kapitalas. Analizuojant Lietuvos teisės aktuose įtvirtintas turto apibrėžtis prieinama prie išvados, kad įstatymų leidėjas nepateikia abstrakčios turto sampratos, kurioje būtų apibendrintais požymiais apibūdintas turtas. Diskutuojant apie turto sampratą straipsnyje aptariamas sąvokų „turtas“, „nuosavybė“ ir „nuosavybės teisių objektai“ ryšys, nes šios sąvokos dažnai teisinėje literatūroje bei teisės aktuose vartojamos kaip sinonimai, nesigilinant į jų turinį. Dėl sudėtingėjančių ekonominių santykių teisėje atsiranda ne tik nauji nematerialūs nuosavybės teisės objektai, bet ir jau esami objektai, susieti funkcinės paskirties, tampa turtiniais kompleksais. Straipsnyje daroma išvada, kad siauroji turto samprata, turtu laikant tik materialaus pasaulio objektus, neatitinka šiuolaikinės civilinės teisės poreikių ir tendencijų, todėl šiuo metu teisėje įsivyrauja turto samprata plačiąja prasme. Taip pat atkreipiamas dėmesys į žinių ekonomikos nulemtus turto sampratos pokyčius, kai visi nematerialūs gėriai (žinios, gebėjimai, informacija, žmogiškieji ištekliai), kuriantys pridėtinę vertę, yra laikomi turtu.en
dc.date.published2009
dc.identifier.aleph000005869en
dc.publication.sourceSocialinių mokslų studijos, 2009, Nr. 3(3)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordIntelektinis kapitalasen
dc.subject.keywordTurtinis kompleksasen
dc.subject.keywordIntellectual capitalen
dc.subject.keywordProprietary complexen
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

FilesSizeFormatView

There are no files associated with this item.

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record