Show simple item record

dc.contributor.authorUrbaitė, Lina
dc.date.accessioned2014-02-14T09:31:32Z
dc.date.available2014-02-14T09:31:32Z
dc.date.issued2014-02-14
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/societal-studies/article/view/1405/1346
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11220
dc.description.abstractThe newest tendencies in the practice of the European Court of Human Rights ( ECHR) show that the question of positive obligations since the case of Marckx v. Belgium (1979) has developed rapidly, especially in the sphere of private life. There is no express definition of positive obligations, but as a key characteristic, a duty to take actions may be emphasised. The principle of effectiveness also serves as a tool for the identification of positive obligations. However, it is sometimes hard to distinguish positive and negative obligations because applicable principles are similar - in both cases the fair balance between competing interests must be considered. The newest case-law of the ECHR shows that with regard to the growth of the standards of human rights, the requirements of high quality legislation and administrative practice are instituted, thereby imposing increasing burdens on states. Jurisprudence of the ECHR in cases against Lithuania, as much as it concerns positive obligations, may be divided into 3 categories: inadequate conditions at prisons (Karalevičius, Savenkovas cases), ineffective investigation and failure to guarantee procedural rights (Juozaitienė & Bikulčius, Sadauskienė, Peleckas, Jucius & Juciuvienė, Gulijev cases) and inadequate legal regulation of the right to private life. Te latter includes the limitation of the maximum amount of non-pecuniary damages for the breach of privacy, and the inability to undergo full gender reassignment and have a new identity acknowledged due to the failure to adopt necessary legislation (Armonas, Biriuk and L cases). All these groups relate to different measures that have to be adopted and implemented in order to increase the effectiveness of enjoyment of the rights guaranteed by the European Convention on Human Rights (hereinafter – the Convention). As regards prison conditions, the violations found showed that the biggest problem is overcrowding in places of detention. In order to guarantee that a detention corresponds to Article 3, it is very important to try to readjust the established standards and to have regard for the CPT reports. In order to fulfil procedural positive obligations, it is substantially important to carry out timely, operative, impartial, comprehensive and public investigation of violations of rights under the Convention and also to guarantee a right to a fair trial. In light of the identified violations of Article 8, Lithuania currently has but one issue, albeit a sensitive and controversial one. The issue of concern is the situation of transsexuals, who according to the Civil Code have legitimate expectations to have gender reassignment and acknowledgement of their new gender. If the situation with compensation of non-pecuniary damage has been remedied by adopting a new Civil Code and relevant amendments of the Law on provision of information to the public, the situation of transsexuals is more complex. Lithuania has chosen to pay reparation of damages. However, there is still a pending obligation to execute judgment in the L case and in order to fulfil general remedies, Lithuania may be asked to adopt necessary legislation. In light of a clear lack of legislative will, it may become necessary to revoke relevant provisions of the Civil Code that determine the right to gender reassignment. In recognition of the dynamic interpretation of the Convention, it must be noted that the concept of positive obligations is quite ambiguous. Therefore, in order to guarantee the effective enjoyment of rights and freedoms under the Convention, as well as to fulfil the state’s positive obligations, these general aspects are essential: verification of the compatibility of domestic law with the Convention, establishment and improvement of domestic remedies, invoking the Convention at domestic courts and rapid execution of ECHR’s judgments.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleValstybės pozityvių pareigų vertinimas Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose prieš Lietuvą.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnis parengtas remiantis 2008 m. lapkričio 17 d. Mykolo Romerio universiteto organizuotoje konferencijoje „Aktualūs tarptautinės teisės klausimai XXI amžiuje“ skaitytu pranešimu. Neginčijamai viena iš XXI a. aktualijų tarptautinėje teisėje yra griežtėjantys žmogaus teisių apsaugos standartai, todėl didėja reikalavimai vidaus teisės kokybei bei didėja valstybių atsakomybė pagal tarptautinius žmogaus teisių apsaugos aktus. Būtent tai atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje – pastebima tendencija, be tradicinių reikalavimų, kad valstybės susilaikytų nuo žmogaus teisių pažeidimų, nagrinėti ir pozityvių pareigų aspektą, taip, be kita ko, praplečiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) taikymo sritį ir reikalaujant aukštesnio žmogaus teisių ir laisvių apsaugos lygio. Straipsnyje analizuojama EŽTT jurisprudencija bylose prieš Lietuvą, kuriose keliamas pozityvių pareigų klausimas. Dėl pozityvių pareigų sampratos bei jų nustatymo sudėtingumo pirmiausia, remiantis bylomis ir prieš kitas Konvencijos dalyves, aptariami pozityvių pareigų teoriniai aspektai: sąvoka, rūšys, identifikavimas, ribos, turinys bei negatyvių įsipareigojimų. Daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama EŽTT nustatytiems Konvencijos pažeidimams, kurie yra susiję su Lietuvos Respublikos netinkamu pozityvių pareigų vykdymu, aptariant, kokios problemos pastebėtos, kokia veiksmų laisvė vienu ar kitu atveju palikta valstybei, kokios pasekmės, be kompensacijos už turtinę ir neturtinę žalą išmokėjimo priteisimo, dėl nustatytų pažeidimų kilo Lietuvai bei kaip, autorės manymu, būtų galima užtikrinti efektyvesnį prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų tokioje svarbioje srityje kaip žmogaus teisių apsauga įgyvendinimą.en
dc.date.published2009
dc.identifier.aleph000005864en
dc.publication.sourceSocialinių mokslų studijos, 2009, Nr. 3(3)en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordŽmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijaen
dc.subject.keywordEfektyvumo principasen
dc.subject.keywordNuožiūros laisvėen
dc.subject.keywordEuropean Convention on Human Rightsen
dc.subject.keywordPrinciple of effectivenessen
dc.subject.keywordFreedom of discretionen
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

FilesSizeFormatView

There are no files associated with this item.

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record