Show simple item record

dc.contributor.authorMockus, Martynas
dc.date.accessioned2014-02-14T09:13:06Z
dc.date.available2014-02-14T09:13:06Z
dc.date.issued2011
dc.identifier.uri
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11213
dc.description.abstractThe article analyses problems facing electronic legislation development (especially legislation processes of publishing acts) in EU and EFTA member countries. All European countries were publishing acts officially on paper until the end of year 2000. The way of publishing acts officially was the same in all Europe countries, except that some counties had one “official journal” in which legal acts and other official documents and legal notices were published, and other countries had separate legal gazettes for acts publishing and an official gazette for publishing other official documents and legal notices. At the beginning of 2001 Norway started to publish acts officially in digital form, and only 12-20 times a year paper editions to present the statutes and regulations enacted since the publication of the previous issue are published. In 2002 Estonia decided to finish the publishing of paper editions, and started to publish acts only electronically. Till 2011 more than 10 European countries started to publish acts officially in digital format. Author discusses the advantages, principles, and legitimate expectation of electronic legislation. For future electronic legislation information systems developments the following principles should be a guide: broad/universal and equal access to legislation, reliability of the means of publicity, integrity of information, easy access to the requisite information. The advantages of digital act forms, and internet based publications are instantaneous outreach to the public, free of charge, information easily accessible and retrievable, voluminous technical acts easier to handle, no printing costs, more environmentally-friendly, more and more people use ICT to seek information, no time constraints to the availability of data, legal certainty will be granted. The author thinks that before creating future digital legislation information systems, some procedures shall be done. If we want to have pan-European information systems of legislation, EU should adopt standards for better information exchange, and for legislation process unification. The author thinks that non-consolidated versions of law acts are old fashioned, and are not suitable for modern digital legislation. Countries should change procedures of legislation, only consolidated versions of acts would be adopted, used and officially recognized. The article talks about technical issues of digital legislation information systems, legal XML, semantic search, Web 2.0. (for example: user comments) and Web 3.0. (for example: user rankings, other possible search) and artificial intelligence technologies shall be used. Author focus also is on an interesting project in Sweden—lagen.nu. It is a unique practice, based on the same idea like Wikipedia: cost free, users make content, open source software and the most user friendly service available at the moment in legislation services. Some experience could be taken in to government projects, for example involving users to create better content and better legislation.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titlePrieiga prie teisės aktų Europoje: apžvalga ir raidos tendencijosen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltPaskutinius dešimt metų Europos valstybėse vyksta teisėkūros proceso reforma. Informacinės Web 2.0. ir 3.0. technologijos sparčiai žengia į elektroninės teisėkūros procesus, ypač susijusius su teisės aktų ar jų projektų viešinimu. Europos Sąjungos institucijos svarsto galimybę atsisakyti „Oficialaus leidinio“ spausdinimo bei nustatyti oficialų teisės aktų ir kitų oficialių dokumentų skelbimą tik elektroniniu būdu. Lietuvoje įstatymų leidėjai vis dar diskutuoja, ar jau laikas atsisakyti „popierinio“ teisės aktų skelbimo ir pereiti tik prie elektroninės teisės aktų skelbimo formos. Kadangi oficialus teisės aktų skelbimas yra viena iš kertinių teisinės valstybės prievolių, būtina analizuoti vykstantį teisėkūros procesų, ypač susijusių su teisės aktų skelbimu, kismą. Tinkamas informacinių technologijų panaudojimas teisėkūros procese skatins piliečių dalyvavimą teisėkūros procese, pilietinės visuomenės vystymąsi bei didins teisinės informacijos sklaidą. Tuo tarpu netinkamas elektroninės teisėkūros vystymas gali padaryti labai didelės žalos: pakirsti piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis, sukelti destrukciją. Be jokios abejonės, artimoje ateityje tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio valstybėse plėtosis elektroninės demokratijos procesas, kurio vienas iš pamatinių akmenų bus elektroninė teisėkūra. Šiam procesui bus skiriama nemažai žmogiškųjų ir viešųjų finansinių išteklių, tad svarbu, kuo išsamiau išnagrinėti užsienio šalių patirtį, aptarti principus, kuriais vadovaujantis turėtų būti diegiamos informacinės teisės aktų sistemos. Kadangi šiuo metu nėra nustatyta rekomendacijų ar standartų informacinėms teisės aktų sistemoms, teisės informatikos mokslo pareiga nagrinėti vykstančius elektroninės teisėkūros procesus, jų pasikeitimus, siūlyti, kaip kurti elektroninę teisėkūrą, siekiant gauti kuo daugiau naudos teisėkūros subjektams, teisės įgyvendintojams bei visai visuomenei. Temos aktualumą rodo ir ypatingas Europos Sąjungos institucijų dėmesys teisėkūros tobulinimui1 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje2 nurodytos teisėkūros sistemos tobulinimo priemonės. Tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių patirtį skelbiant ir oficialiai viešinant teisės aktus bei nustatyti, kokie iššūkiai laukia pereinant nuo „popierinės“ prie elektroninės teisėkūros procesų, susijusių su teisės aktų skelbimu. Tyrimo objektas – Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių teisėkūros procesas, susijęs su teisės aktų skelbimu. Tyrimo objektu pasirinktos tik Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės, kadangi šių valstybių išskirtinumas yra tas, jog Europos Sąjungos institucijos siekia efektyvios šių valstybių teisės aktų skelbimo informacinių sistemų tarpusavio sąveikos. Metodologija – dokumentų analizė, atvejų analizė, lyginamoji analizė, apibendrinimas.en
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.aleph000011203en
dc.publication.sourceSocialinės technologijos, 2011, Nr. 1(2)en
dc.subject.facultyEkonomikos ir finansų valdymo fakultetasen
dc.subject.keywordTeisėkūraen
dc.subject.keywordElektroninė teisės aktų sklaidaen
dc.subject.keywordPaneuropinės informacinės sistemosen
dc.subject.keywordLegislationen
dc.subject.keywordElectronic legislationen
dc.subject.keywordPan-European information systemsen
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record