Show simple item record

dc.contributor.authorJarašiūnas, Egidijus
dc.date.accessioned2014-02-14T08:39:40Z
dc.date.available2014-02-14T08:39:40Z
dc.date.issued2014-02-14
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/societal-studies/article/view/1399/1340
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11205
dc.description.abstractThis article analyzes the peculiarities of the unitary state structure model entrenched in the Constitution of the Republic of Lithuania in 1992. The author first analyzes the features of the unitary state structure and the principle of state unity. The choice of unitary state structure has been determined by the historic experience of the state of Lithuania. According to the nature of territorial structure, two subtypes of the unitary state structure could be distinguished: a. Purely unitary state; and b. Unitary state with certain autonomous features. Lithuania is a pure unitary state in accordance with the Constitution. This is certified by the totality of the following features: in Lithuania, there is one Constitution, one legal system, one state authorities’ scheme, one organisation of courts, one division of the territory into administrative units with equal status, one citizenship, one state language, and one state budget. These features allow identifying the form of pure unitarism. The history of late XX – early XXI centuries confirms that this Lithuania’s choice is justified. The form of the unitary state structure has strengthened integration of the civil society and statehood of Lithuania. The further direction of the model’s development is strengthening of decentralisation.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleThe constitutional model of the Lithuanian state structure.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje nagrinėjami 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto valstybės unitarinio sandaros modelio ypatumai. Pirmiausia autorius analizuoja unitarinės valstybės sandaros bruožus bei valstybės vieningumo principą. Unitarinę valstybės sandaros formos pasirinkimą lėmė istorinė Lietuvos valstybės patirtis. Pagal teritorinės struktūros pobūdį galima skirti dvi unitarinės valstybės sandaros porūšius: a) grynąją unitarinę valstybę ir b) unitarinę valstybę, turinčią autonominių intarpų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuva yra grynoji unitarinė valstybė. Tai patvirtina tokių požymių visuma: Lietuvai būdinga viena konstitucija, viena teisės sistema, viena valstybės valdžios institucijų sistema, viena teismų organizacija, teritorijos suskirstymas į vienodą statusą turinčius administracinius vienetus, vieninga pilietybė, viena valstybinė kalba, vienas valstybės biudžetas. Šie požymiai leidžia identifikuoti grynąjį unitarizmą. Grynosios unitarinės valstybės sandaros modelio konstitucinis įtvirtinimas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui, priimant įstatymus, susijusius su vietos valdymo ir savivaldos teisiniu reguliavimu, nuosekliai laikytis iš Konstitucijos kylančių reikalavimų. Konstitucijoje įtvirtintas valstybės sandaros modelis reiškia, kad Lietuvoje negali būti vidaus sienų, ypatingą autonominį statusą turinčių teritorijos dalių, kokios nors teritorijos gyventojų ar jų atstovų išskyrimo. Įstatymuose nustatydamas valstybės administracinę teritorinę struktūrą, vietos valdymo ir savivaldos organizavimą, vietos institucijų teises ir pareigas Seimas privalo užtikrinti, kad visoje Lietuvos teritorijoje galiotų toks pat teisinis reguliavimas, kad visur vienodai būtų gerbiama valstybinė kalba, kuri leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus, kad nebūtų pažeistas piliečių lygiateisiškumo principas. Konstitucinio valstybės sandaros modelio tinkamą įgyvendinimą turi laiduoti visos viešosios valdžios institucijos (tiek valstybės, tiek savivaldos). XX a. pabaigos – XXI a. pradžios istorija patvirtina tokio Lietuvos pasirinkimo teisingumą. Grynoji unitarinė valstybės sandaros forma stiprino Lietuvos pilietinės bendruomenės integraciją ir valstybingumą. Tolesnė modelio raidos kryptis turėtų būti sietina su decentralizacijos stiprinimu. Tai atitiktų daugelio Europos Sąjungos šalių vietos reikalų tvarkymo raidos bendrą kryptį.en
dc.date.published2009
dc.identifier.aleph000005855en
dc.publication.sourceSocialinių mokslų studijos, 2009, Nr. 3(3)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordValstybės sandaros formaen
dc.subject.keywordValstybės vieningumo principasen
dc.subject.keywordForm of state structureen
dc.subject.keywordPrinciple of unity of stateen
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

FilesSizeFormatView

There are no files associated with this item.

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record