Show simple item record

dc.contributor.authorGuobaitė-Kirslienė, Ramunė
dc.date.accessioned2014-02-13T07:33:27Z
dc.date.available2014-02-13T07:33:27Z
dc.date.issued2014-02-13
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/societal-studies/article/view/1306/1253
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11160
dc.description.abstractThe article concentrates on the main features of part-time work according to international law and international practice. In order to discuss the modern understanding of part-time work, the author analyzes the provisions of legal regulation on part-time work, the concept of part-time work, the main forms of part-time work organization, duration of part-time work and the features of part-time work agreements. The article aims at identifying the main features of legal regulation for ensuring the most effective implementation of part-time agreements in practice. It is discussed whether the implementation of this right can be linked with labour contract party autonomy, not limited by an imperative of the legislator. With the view on that, the author analyzes which legal regulation is mostly corresponding with the essence and the objectives of part-time work. While analyzing the legal regulation in Lithuania, the issue of whether the concept of part-time work in the national law always corresponds to the modern concept of part-time work in the international law and practice.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleThe features of legal regulation on part-time work.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje nagrinėjami tarptautinei teisei ir praktikai būdingi ne viso darbo laiko esminiai ypatumai. Siekiant atskleisti šiuolaikinę ne viso darbo laiko sampratą, analizuojamos ne viso darbo laiko teisinio reglamentavimo prielaidos, ne viso darbo laiko sąvoka, pagrindinės organizavimo formos, trukmė, susitarimų dėl ne viso darbo laiko požymiai. Autorė konstatuoja, kad visapusiškai ne visą darbo laiką dirbančiųjų teisių apsauga užtikrinama tik tais atvejais, kai ji apima darbo, užimtumo bei socialinio draudimo teisės reguliavimo sritis. Tik tarpusavyje derinant šias teisinio reguliavimo sritis bei dispozityvųjį ir imperatyvųjį teisinio reguliavimo metodus, sudaromos tinkamos prielaidos ne viso darbo laiko susitarimus taikyti praktikoje. Taigi sukuriama daugiausiai kokybiškų darbo vietų, geriausiai užtikrinama tokių darbuotojų teisių apsauga bei efektyviausiai įgyvendinamos ne viso darbo laiko pagrindinės funkcijos: skatinti gyventojų užimtumą, užtikrinti darbo teisinių santykių lankstumą bei saugumą. Visuotinai pripažįstama ne tik užimtumo skatinimo, ekonominė, bet ir socialinė ne viso darbo laiko reikšmė. Šiuolaikinėje visuomenėje besikeičiant darbo santykių pobūdžiui, vis svarbiau tampa darbo laiką išdėstyti laike, jį pritaikyti prie darbuotojo ir darbdavio poreikių ir mažiau svarbi darbo laiko trukmės apibrėžtis. Išanalizavus pagrindinius susitarimo dėl ne viso darbo laiko požymius, ne viso darbo laiko organizavimo formas bei trukmę, matyti, kad aptariamos teisės įgyvendinimas ją siejant tik su darbo laiko trumpinimu neatitinka šiuolaikinėje darbo teisėje išplėtotos ne viso darbo laiko koncepcijos. Plačiąja prasme tai ne tik darbo sutarties šalių teisė, bet ir gyventojų užimtumo skatinimo politikos priemonė. Ne viso darbo laiko samprata siejama su darbo laiko organizavimo formų įvairove, apimančia darbo sutarties šalių teisę susitarti dėl ne visos darbo dienos, ne visos darbo savaitės, dėl darbo laiko išskaidymo, suminės ne viso darbo laiko apskaitos, netgi mišraus ne viso darbo laiko organizavimo modelio, kai tariamasi dėl darbo dienos ir darbo savaitės trumpinimo vienu metu. Teisė sudaryti susitarimus dėl ne viso darbo laiko gali būti įgyvendinama tik savanoriškomis individualiomis darbuotojo ir darbdavio derybomis bei susitarimais, o ne kolektyvinėmis derybomis ir sutartimis. Svarbu, kad teisė inicijuoti tokius susitarimus pripažįstama ne vien darbuotojo, bet ir darbdavio teise. Tarptautinė teisė neriboja susitarimo dėl ne viso darbo laiko sudarymo priežasčių ir galiojimo termino, ne viso darbo laiko minimalios trukmės, nenustato specialios maksimaliai leistinos darbo laiko trukmės. Dėl šių sąlygų darbo sutarties šalims suteikiama laisvė savarankiškai derėtis ir sulygti. Straipsnyje taip pat vertinama, ar Lietuvos teisėje numatytos nuostatos atitinka esminius ne viso darbo laiko požymius, jo teisinio reglamentavimo ypatumus, atitinkančius šiuolaikinę ne viso darbo laiko sampratą. Šiuo požiūriu autorė daro išvadą, kad nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2001 m. iš esmės pripažino ne viso darbo laiko organizavimo formų įvairovę bei dispozityvaus ir imperatyvaus teisinio reguliavimo metodų derinimo svarbą, reglamentuojant ne visą darbo laiką, tačiau tam tikrais atvejais mūsų nacionalinėje teisėje vis dar dominuoja imperatyvusis teisinio reglamentavimo metodas. Todėl ne viso darbo laiko samprata ir požymiai Lietuvos teisėje ne visada atitinka tarptautinėje teisėje ir praktikoje suformuluotuosius.en
dc.date.published2010
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.aleph000007864en
dc.publication.sourceSocialinių mokslų studijos, 2010, Nr. 4(8)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordDarbo laikasen
dc.subject.keywordNe visa darbo dienaen
dc.subject.keywordNe visa darbo savaitėen
dc.subject.keywordSuminė ne viso darbo laiko apskaitaen
dc.subject.keywordDarbuotojasen
dc.subject.keywordSutrumpintas darbo laikasen
dc.subject.keywordPart-time worken
dc.subject.keywordIncomplete working dayen
dc.subject.keywordIncomplete working weeken
dc.subject.keywordSummary recordingen
dc.subject.keywordPart-time workeren
dc.subject.keywordShorter working timeen
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

FilesSizeFormatView

There are no files associated with this item.

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record