Show simple item record

dc.contributor.authorGudelytė, Laura
dc.contributor.authorNavickienė, Olga
dc.date.accessioned2014-02-12T12:34:44Z
dc.date.available2014-02-12T12:34:44Z
dc.date.issued2014-02-12
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/social-technologies/article/view/146/139
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/11147
dc.description.abstractPurpose – This paper examines whether there is a significant difference between Mykolas Romeris University and College of Applied Social Sciences students, their knowledge of Mathematics acquired in school, and the choice to take the final Mathematics examination or not; and their further studying results and motivation. Design/methodology/approach – Test results are analysed by statistical hypothesis testing methods. Findings – The motivation of University students, who have taken the Mathematics examination, to study and achieve better results, is stronger. Research limitations/implications – represented method is one of the ways to inquiry such problems. Practical implications – This study will help to identify the University and College students' weaknesses and to show ways to improve the quality of studies. Originality/Value – The study should allow to measure the average time it takes University and College students of social sciences to understand a mathematical text.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleWhat is the difference between motivation to learn Mathematics in University and College?en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltŠio straipsnio tikslas yra išanalizuoti, ar yra reikšmingas skirtumas tarp universiteto ir kolegijos studentų mokykloje įgytų matematikos žinių lygio bei pasirinkimo laikyti baigiamąjį egzaminą ir tolimesnių jų mokymosi rezultatų, motyvacijos. Kyla retorinis klausimas, ar socialinių studijų krypties studentai universitete ir kolegijoje yra pajėgūs savarankiškai studijuoti matematikos dalykus, ir ar taip agresyviai siūlomi nauji „išmanūs“ studijų metodai išties būtų naudingi dėstant fundamentaliųjų mokslų disciplinas, be kurių šiais laikais sunkiai išsiverčia socialinių mokslų studentai. Kita vertus, atsižvelgiant į paskutiniąsias tendencijas darbo rinkoje, ir ypač į jaunų žmonių, įgijusių aukštąjį socialinių mokslų išsilavinimą, nedarbo lygį, atsiranda pagrindo manyti, kad būtent dėl fundamentaliųjų mokslų žinių stokos, jie neįgyja reikiamos kvalifikacijos ir praranda galimybę sparčiai tobulinti reikiamus įgūdžius bei kompensuoti konkurencingumo trūkumą darbo rinkoje prieš savo bendraamžius, studijavusius, pvz., ekonometriją ar finansų matematiką kitose aukštosiose mokyklose, ir todėl retas jų dirba darbą pagal įgytą išsilavinimą. Kadangi matematinių žinių poreikis socialinių mokslų studentams universitete ar kolegijoje dėl sprendžiamų problemų turinio panašumo yra iš esmės vienodas, tai ir matematinės disciplinos sudėtingumas panašus. Svarbu išsiaiškinti, ar socialinių mokslų studentams universitete ir kolegijoje reikia skirti vienodą auditorinio darbo trukmę, kuriems iš jų sekasi sunkiau dirbti savarankiškai su matematiniu tekstu. Tyrime dalyvavo 178 Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo studijų programos nuolatinių bakalauro studijų antro kurso studentai bei 33 Socialinių mokslų kolegijos Verslo, Tarptautinio verslo bei Bankininkystės studijų programų pirmo kurso studentai. Paskaitos metu studentams buvo pateiktas matematinis tekstas su 18 testo uždarojo tipo klausimais iš sekų ir funkcijų ribų teorijos. Testuojant buvo siekiama nustatyti, kaip studentai supranta matematinį tekstą ir sugeba, remdamiesi tekste esančiais pavyzdžiais ir apibrėžimais, atsakyti į testo klausimus. Taip pat buvo pateikta anketa, kurios tikslas buvo sužinoti, ar studentas laikė matematikos egzaminą, jei taip, tai kurį: mokyklinį ar valstybinį. Atlikus tyrimą gautos šios išvados: motyvacija studijuoti matematines disciplinas, kuri suprantama kaip dalyko pratybų lankomumas ir matematikos egzamino laikymas dar mokykloje, lemia geresnius studijų rezultatus; stipri koreliacija tarp universiteto studentų lankomumo ir gauto galutinio įvertinimo semestro metu bei silpna priklausomybė kolegijos studentams; laikiusių ir nelaikiusių mokykloje matematikos egzaminą tiek kolegijos tiek universiteto studentų pratybų lankomumo vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi; universiteto ir kolegijos studentų funkcijų ribų teorijos žinių testo vidurkiai reikšmingai skiriasi; universiteto ir kolegijos silpnesnių studentų motyvacija mokytis smunka kaip ir jų lankomumas, o tai savo ruožtu atsiliepia jų galutiniams dalyko rezultatams; mokykloje įgytos žinios ir pasirinkimas laikyti egzaminą labiau motyvavo universiteto ir kolegijos studentus pasiruošti testui nei nelaikiusių mokykloje egzamino.en
dc.date.published2012
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.aleph000012003en
dc.publication.sourceSocialinės technologijos, 2012, Nr.2(1)en
dc.subject.facultyEkonomikos ir finansų valdymo fakultetasen
dc.subject.keywordMatematikos dėstymasen
dc.subject.keywordŽinių tikrinimo testaien
dc.subject.keywordTeaching mathematicsen
dc.subject.keywordChecking knowledge testsen
dc.subject.sciencedirection01P - Matematikaen


Files in this item

FilesSizeFormatView

There are no files associated with this item.

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record