Show simple item record

dc.contributor.authorSkaistys, Audrius
dc.date.accessioned2014-01-17T07:56:09Z
dc.date.available2014-01-17T07:56:09Z
dc.date.issued2014-01-17
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/societal-studies/article/view/999/955
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/10998
dc.description.abstractThe importance of oaths to our society is rising, but they have never been the object of a comprehensive, systematic study. Historically the Law history of Lithuania followed a natural evolutionary tradition. That however cannot be said about the development of relations concerning the institute of the Oath and the related social aspect. Oath had achieved a great significance in the nation, was universally spread, and was applied during all the periods in all aspects of human activity discussed in the presented article. The present article is a comprehensive study of the historical origin, purpose, mission, form and meaning development of the National Guard‘s oath in Lithuania. The historical, religious and legal aspects of the oath and the pledge, the social effectiveness of the abovementioned oath and pledge institutions are analysed in it. In this article the oath of a member of the National Guards is analyzed as a model of military oath, since its origin in 1919 up to the present. Among all oaths of this period this oath stands out for the fact that had continued uninterrupted throughout its existence. It has developed in a natural way. Topics covered include the nature of National Guards oaths; the functions they performed within communities and the relations between them; their exploitation in legal act texts and at critical moments in history; and connections between the phenomena of National Guards oaths and those with which guards came into contact, from the soldiers of regular army to freedom fighters (guerillas). During the years of Soviet occupation (1940-1990) the institute of Oath was in fact completely eliminated from all spheres of public life apart from military. Within the period of 50 years soldiers were the only group of young people swearing an oath. Lithuanians were taken to compulsory service in Soviet army and also were forced to make a Soviets army oath. Many, refusing to swear such an oath, were repressed. Lithuanian National guards as guerillas, fighting the occupants, kept the institute of Oath. The governing body of the guerillas movement was legitimized as the Government of Lithuania. The National Guards organization existed in exile in the USA, Canada, Australia, etc. from 1954. And they also took the Oath. The article gives an answer of nature prevailing to the oaths — religion and law, and pledge — only law, regarding periods of development of these institutions and society. Such analysis of the Oath Institution will enable identification of changes in its mission and meaning in Lithuania. That could be the basis concentrating attempts to legally establish the present Institution; and which might provide further preconditions to strengthen and to prove the efficiency of its application in the law of Lithuania.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleŠaulio priesaikos misija ir jos įgyvendinimas.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje nagrinėjama šaulių priesaikos instituto kilmė, raida, šio instituto formos, rūšys, misija ir jos įgyvendinimas Lietuvoje. Kiek leidžia nagrinėti šaltiniai (teisės aktai, kiti dokumentai ir publikacijos), chronologiškai apžvelgiami šaulio priesaikos, kaip atskiro juridinio instituto, atsiradimas Lietuvos rašytinėje teisėje, tarpukario ir dabartinės Lietuvos Respublikos epochų laikotarpiams priskirtinų šaulių priesaikų (iškilmingų pasižadėjimų) tekstai, šaulių priesaikas įtvirtinę teisės aktai. Šaulio iškilmingo pasižadėjimo ir šaulio priesaikos dualistinis tapatumas įrodomas per šių neatskiriamai susijusių teisinių institutų siekiamų vertybių vienodumą ir tų vertybių apsaugos užtikrinimo funkciją. Todėl ir šio straipsnio pavadinime įvardijama tik šaulio priesaika, kaip pirminis institutas, iš kurio buvo išvestas ir šaulio pasižadėjimo institutas. Apžvelgiamos vertybės, kurioms buvo įsipareigojama duodant šaulio priesaiką ar iškilmingą pasižadėjimą. Vertybinė Lietuvos šaulių sąjungos (toliau - LŠS) orientacija siejama su socialiniais procesais valstybėje ir jų raida. Atskirai nagrinėjama LŠS ir jos narių elgsena įgyvendinant šaulių priesaikoje įtvirtintą organizacijos misiją. Straipsnyje taip pat apžvelgiamos šaulio priesaikos veiksmingumo užtikrinimo teisinės prielaidos, šaulio priesaikos ir šaulio iškilmingo pasižadėjimo santykis ir šio santykio poveikis priesaikos teisinio instituto raidai Lietuvoje bei šaulių įtaka valstybės kūrimo, laisvės ir nepriklausomybės kovoms, atstovavimas įstatymų leidybos institucijoje ir teisinių santykių formavimo srityse.en
dc.date.published2011
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.aleph000009314en
dc.publication.sourceSocialinių mokslų studijos, 2011, Nr. 3(2)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordŠaulysen
dc.subject.keywordĮžadasen
dc.subject.keywordPriesaikaen
dc.subject.keywordNational Guarden
dc.subject.keywordPledgeen
dc.subject.keywordOathen
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

FilesSizeFormatView

There are no files associated with this item.

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record