Show simple item record

dc.contributor.authorJakimenko, Virginija
dc.date.accessioned2014-01-14T12:01:00Z
dc.date.available2014-01-14T12:01:00Z
dc.date.issued2013
dc.identifier.uri
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/10934
dc.description.abstractThe concept of thinking is an area of interest for researchers in a wide variety of disciplines: humanities, social and natural sciences. Unlike neurobiologists, who use special technologies to examine human brain activity, the scientists in humanities (philosophers and those of logic) research thinking only through language. The language itself is not only the means for capturing thought and its expression, but also one of the most important elements of culture. Each language, with its own system of words, vowels and grammar, is not only a unique source of knowledge about human life, but also the indicator and symbol of cultural identity. The changes in the language do not occur without reason, because every language is developing along with the economy, culture, science and technology. Thinking and language are very closely related processes, thus, for evaluation of changes in thinking, in this article it is assumed that changes made in language reflect the changes in thinking. Furthermore, this paper discusses features of thought expression, the conception of linguistic as well as logical levels of a sentence, the differences in logical validity and linguistic correctness and their influence on the changes of thinking in the light of the contemporary understanding of language and its relationship to thinking.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleLoginio ir kalbinio taisyklingumo įtaka mąstymo pokyčiamsen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltMąstymas domina ne tik humanitarinių mokslų tyrinėtojus, bet, kitaip nei neurobiologai, žmogaus smegenų veiklos analizei taikantys specialius tyrimo metodus ir technologijas, humanitarai gali pasiekti mąstymą tik per kalbą. Todėl filosofai ir logikai tiria mąstymą, išreikštą kalba. Tačiau kalba nėra vien tik priemonė mintims fiksuoti ar reikšti. Kiekviena kalba su savąja garsų, gramatikos ir žodyno sistema yra vienas svarbiausių kultūros elementų, ne tik unikalus žinių apie žmonių gyvenimą šaltinis, bet ir bendruomenės tapatybės rodiklis bei simbolis. Kalbos kitimai nevyksta be priežasties, nes kiekviena kalba vystosi kartu su ekonomika, kultūra, mokslo ir technologijų tobulėjimu. Kadangi kalba ir mąstymas yra glaudžiai susiję, tai, ieškant kriterijų mąstymo pokyčių tyrimui, šiame straipsnyje daroma prielaida, kad kalbos pakitimai liudija ir mąstymo kitimą. Šiuolaikinės kalbos ir mąstymo santykio problemos sampratos kontekste aptariami minties išraiškos kalboje ypatumai bei sakinio kalbinio ir loginio lygmenų santykis, nagrinėjamas loginio ir kalbinio taisyklingumo sampratų skirtingumas ir jo įtaka mąstymo pokyčiams.en
dc.date.published
dc.doiDOI:10.13165/SMS-13-5-4-04en
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.aleph000016027en
dc.publication.sourceSocialinių mokslų studijos, 2013, Nr. 5(4)en
dc.subject.facultyHumanitarinių mokslų institutasen
dc.subject.keywordMąstymasen
dc.subject.keywordLoginis ir kalbinis mąstymo lygmenysen
dc.subject.keywordLoginis ir kalbinis taisyklingumasen
dc.subject.keywordThinkingen
dc.subject.keywordLogical and linguistic levels of a sentenceen
dc.subject.keywordLogical validity and linguistic correctnessen
dc.subject.sciencedirection04H - Filologijaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record