Show simple item record

dc.contributor.authorTikniūtė, Agnė
dc.contributor.authorMilčiuvienė, Saulė
dc.date.accessioned2013-12-18T07:24:55Z
dc.date.available2013-12-18T07:24:55Z
dc.date.issued2013-12-18
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/114/107
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/10895
dc.description.abstractThe aim of this article is to address the regulatory framework as one of the key factors determining the success of creation of single market for renewable energy. No one could possibly argue that non-discriminative and consistent legal regulation plays a big role in the creation of a single market. Therefore, the question of legal capability to create the single market for renewable energy and the overall quality of present regulatory framework is at the centre of this article. Our objective is to analyse whether the single market for energy produced from renewable sources can be created under current legal regulation of the European Union Therefore, the first part of the article analyses the competence of the European Union to regulate the renewable energy sector and division of legislative powers between the Member States and the European Union. The goal of the first part is to answer the question whether the European Union has the competence to regulate renewable energy market. The second part of the article analyses the legal framework of measures for the promotion of renewable energy production used in each Member State. The goal of the second part of this article is to answer the question – whether all renewable energy producers are in equal competitive position, notwithstanding different legal frameworks of the Member States.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleLegal regulation of renewable energy market = Atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinkos teisinis reguliavimasen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnio tikslas yra ištirti, ar galiojantis Europos Sąjungos teisinis reguliavimas sudaro prielaidas energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, bendros rinkos sukūrimui. Pagrindiniai straipsnio uždaviniai yra: nustatyti Europos Sąjungos kompetencijos apimtį atsinaujinančios energijos išteklių sektoriaus reguliavime; nustatyti Europos Sąjungos kompetencijos įgyvendinimo būdus bei valstybių narių nacionalinio reguliavimo įtaką iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos energijos bendros rinkos sukūrimui. Pirma šio straipsnio dalis yra skirta nustatyti Europos Sąjungos kompetencijos apimtį atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriuje. Nors pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimo buvo priimta jau 2001 metais, tačiau tik Lisabonos sutartyje pirmą kartą buvo įtvirtintas specialus straipsnis, skirtas energetikos sektoriui. Iki Lisabonos sutarties atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektorius buvo reguliuojamas remiantis straipsniais, numatančiais Europos Sąjungos kompetenciją tik aplinkos apsaugos srityje. Todėl po Lisabonos sutarties iš esmės pasikeitė teisinis pagrindas Europos Sąjungai reguliuoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektorių. Antroji straipsnio dalis yra skirta Europos Sąjungos kompetencijos įgyvendinimo būdams. Nustatyta, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektorius yra reguliuojamas direktyvomis, taip pat svarbų vaidmenį atlieka Komisijos komunikatai, kuriuose nustatomi pagrindiniai tikslai ir veiklos kryptys. Antros dalies antrasis skyrius yra skiriamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimo priemonių, naudojamų valstybėse narėse, analizei. Nustatyta, kad Europos Sąjungos direktyva nesuvienodina atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo skatinimo priemonių, todėl valstybės narės naudoja labai įvairias paramos schemas siekdamos didinti energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Šie skirtumai, egzistuojantys valstybėse narėse, lemia skirtingą konkurencinę aplinką energijos gamintojams, esantiems skirtingose valstybėse narėse, nes dėl skirtingų paramos schemų vienose valstybėse narėse esančių energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamintojų konkurencinė padėtis yra daug palankesnė nei gamintojų kitose valstybėse narėse. Dėl šių priežasčių daroma išvada, kad bendra atsinaujinančiųjų energijos išteklių rinka Europos Sąjungoje negali veikti dėl skirtingų paramos schemų, taikomų atskirose valstybėse narėse. Nors Europos Sąjungai Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo yra suteikta kompetencija nustatyti vienodas paramos schemas, tačiau valstybių narių sutarimo šiuo klausimų būtų labai sunku pasiekti dėl labai skirtingų atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialo ir konkurencingumo lygio valstybėse narėse.en
dc.identifier.aleph000013506en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2012, Nr. 19(4)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordAtsinaujinantys energijos ištekliaien
dc.subject.keywordEuropos Sąjungaen
dc.subject.keywordKompetencijaen
dc.subject.keywordRenewable energy sourcesen
dc.subject.keywordEuropean Unionen
dc.subject.keywordCompetenceen
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record