Show simple item record

dc.contributor.authorGailiūtė, Dovilė
dc.date.accessioned2013-12-16T08:26:15Z
dc.date.available2013-12-16T08:26:15Z
dc.date.issued2013-12-16
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/societal-studies/article/view/191/183
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/10857
dc.description.abstractThe article analyses the right to housing in the context of the European Social Charter and the jurisprudence of its monitoring institution the European Committee of Social Rights. The Committee has developed the meaning, scope and content of this right and clarified the nature and extent of the State obligations in a number of its Conclusions adopted in the national reports and Decisions on Collective Complaints. The article focuses on recent Conclusions on Housing Rights of 2011, which revealed the lack of the States Parties to comply with the obligations emerging from the European Social Charter. The enforcement of the housing rights in Lithuania is discussed and the most problematic issues are disclosed on the basis of the Conclusions of the Committee.lt
dc.language.isoenlt
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleRight to housing in the jurisprudence of the European Committee of Social Rights.lt
dc.typeArticlelt
dc.description.abstract-ltPataisytos Europos socialinės chartijos (toliau – Pataisyta chartija) 31 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta teisės į būstą apsauga. Tačiau pagal šį straipsnį įsipareigojimus yra prisiėmusios tik nedidelė dalis valstybių. Todėl likusioms valstybėms kyla pareiga įgyvendinti teisę į būstą užtikrinant tinkamas sąlygas šeimos vystymuisi (Chartijos 16 straipsnis). Straipsnyje analizuojama teisė į būstą, aptariant Europos socialinių teisių komiteto (toliau – Komiteto) jurisprudenciją, kuri atskleidė teisės į būstą tikslą bei turinį, suformulavo „tinkamo būsto“ bei „priverstinių iškeldinimų“ sąvokas bei išplėtojo valstybių įsipareigojimų pobūdį ir ribas. Minėtus teisės į būstą aspektus Komitetas analizavo tiek savo sprendimuose, priimtuose išnagrinėjus kolektyvinius skundus, tiek Išvadose, suformuluotose išanalizavus valstybių pateiktas nacionalines ataskaitas. Komitetas pabrėžė, kad valstybės, įgyvendindamos teisę į būstą, privalo imtis tam tikrų teisinių ir praktinių veiksmų, kurie padėtų tinkamai užtikrinti prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau Komitetas taip pat pripažino valstybių diskrecijos laisvę pasirinkti, kokių konkrečių veiksmų ar priemonių ji imsis. Komitetas savo jurisprudencijoje pateikia „tinkamo būsto“ išaiškinimą, numatydamas tokiam būstui keliamus kriterijus. Kad būstas būtų pripažintas tinkamu, jis turi atitikti higienos reikalavimus, t. y. turėti būtiniausius patogumus, tokius kaip vanduo, elektra, šildymas, šiukšlių išvežimas, kanalizacija. Būstas taip pat turėtų būti struktūriškai saugus bei neperpildytas, o būsto valdymo teisės užtikrintos įstatymuose. Be to, pabrėžiama, kad tie patys reikalavimai taikomi ne tik namams, bet ir klajoklių karavanams bei jų stovėjimo aikštelėms, kadangi Komitetas ir tokias gyvenamąsias vietas yra pripažinęs būstu. Europos socialinių teisių komitetas Pataisytos chartijos 31 str. 2 d., numatančios valstybės pareigą mažinti benamystę, taiko ir draudimui neteisėtai iškeldinti asmenis. Komitetas iškeldinimą apibrėžė, kaip „būsto, kuriame asmuo gyveno, atėmimas dėl nemokumo ar neteisėto užėmimo“. Komitetas taip pat išskyrė reikalavimus valstybėms, t. y. iškeldinimai turi būti vykdomi nepažeidžiant asmenų orumo ir suteikiant alternatyvų būstą. Taip pat valstybės teisės aktuose turi būti įtvirtintos iškeldinimo procedūros: teisinė pagalba asmenims, kuriems gresia iškeldinimas arba jau iškeldintiems asmenims, nustatytas protingas ir pagrįstas įspėjimo terminas prieš iškeldinimą, draudimas iškeldinimus vykdyti naktį ar žiemos metu, numatyta kompensacija už neteisėtą iškeldinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad iškeldinant asmenis iš neteisėtai apgyvendinto būsto, nėra reikalaujama jiems garantuoti alternatyvią apgyvendinimo vietą, tačiau, jei iškeldinti asmenys taps benamiais, tai valstybė tokiu būdu pažeistų įsipareigojimus pagal Pataisytos chartijos 31 str. 2 d. 2011 m. išnagrinėjus valstybių nacionalines ataskaitas buvo priimtos Komiteto išvados dėl teisės į būstą įgyvendinimo. Išvados atskleidė daugelio valstybių nesugebėjimą tinkamai užtikrinti šią teisę. Komitetas pastebi, kad daugiausia pažeidimų kyla dėl netinkamų romų gyvenimo sąlygų bei priverstinių jų iškeldinimų. Ne išimtis ir Lietuvos Respublika. Nors ataskaitoje ir nebuvo atskleista tikroji romų situacija, tačiau Komitetas, remdamasis kitais šaltiniais, atkreipė Lietuvos dėmesį į netinkamas romų gyvenimo sąlygas. Taip pat buvo pasigesta naujausių duomenų apie benamius ir jų apgyvendinimo klausimo sprendimą bei socialinių būstų suteikimo sistemą. Dėl minėtų priežasčių Komitetas pripažino, kad Lietuvos Respublika netinkamai įgyvendina pagal Pataisytą chartiją prisiimtus įsipareigojimus. Todėl rekomenduotina Lietuvos Vyriausybei svarstyti prisijungimo prie Papildomo protokolo dėl kolektyvinių skundų sistemos klausimą.lt
dc.date.published2012
dc.identifier.aleph12904lt
dc.publication.sourceSocialinių mokslų studijos, 2012, Nr. 4(4)lt
dc.subject.fakultetasTeisės fakultetaslt
dc.subject.keywordTeisė į būstąlt
dc.subject.keywordEuropos socialinė chartijalt
dc.subject.keywordEuropos socialinių teisių komitetaslt
dc.subject.keywordRight to housinglt
dc.subject.keywordEuropean Social Charterlt
dc.subject.keywordEuropean Committee of Social Rightslt
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėlt


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record