Show simple item record

dc.contributor.authorSavickaitė, Airina
dc.date.accessioned2013-10-18T11:43:21Z
dc.date.available2013-10-18T11:43:21Z
dc.date.issued2013-10-18
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/social-technologies/article/view/491/454
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/10659
dc.description.abstractPurpose – This article presents the results of distance learning system analysis, i.e. the critical elements of the distance learning system. The critical points of distance learning are a part of distance education online environment interactivity/community process model. The most important is the fact that the critical point is associated with distance learning participants. Design/methodology/approach – Comparative review of articles and analysis of distance learning module. Findings – A modern man is a lifelong learner and distance learning is a way to be a modern person. The focus on a learner and feedback is the most important thing of learning distance system. Also, attention should be paid to the lecture-appropriate knowledge and ability to convey information. Distance system adaptation is the way to improve the learner’s learning outcomes. Research limitations/implications – Different learning disciplines and learning methods may have different critical points. Practical implications – The information of analysis could be important for both lecturers and students, who studies distance education systems. There are familiar critical points which may deteriorate the quality of learning. Originality/value – The study sought to develop remote systems for applications in order to improve the quality of knowledge.lt
dc.language.isoenlt
dc.titleCritical points in distance learning systemlt
dc.typeArticlelt
dc.subject.keywordNuotolinis mokymasislt
dc.subject.keywordProceso modelislt
dc.subject.keywordKritiniai taškailt
dc.subject.keywordDistance learninglt
dc.subject.keywordProcess modellt
dc.subject.keywordCritical pointslt
dc.subject.sciencedirection03S - Vadybalt
dc.identifier.aleph000015288lt
dc.subject.fakultetasKitaslt
dc.publication.sourceSocialinės technologijos, 2013, Nr. 3(1)lt
dc.date.published2013
dc.description.abstract-ltTobulėjančios informacinės ir komunikacinės technologijos išplečia galimybes išsilavinimą įgyti nuotoliniu būdu. Nuotolinis mokymasis (angl. distance learning) – tai nuoseklus savarankiškas ar grupinis mokymas(is), kai besimokančiuosius ir mokytoją, dėstytoją skiria atstumas ir (ar) laikas, o bendravimas ir bendradarbiavimas, mokymosi medžiaga pateikiama informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Nuotolinis mokymasis yra veiksmingas būdas skatinti anksti iš švietimo sistemos iškritusius asmenis tęsti mokymąsi, mokymąsi visą gyvenimą ir pan. Tai platesnis, lankstesnis priėjimas bei daugiau galimybių mokytis ir įgyti išsilavinimą, kvalifikaciją. Darbdaviams – tai galimybė lanksčiau, taupant laiką ir pinigus organizuoti mokymus ar kvalifikacijos tobulinimo kursus darbo vietoje. Valstybei – tai galimybė didinti švietimo sistemos našumą ir efektyviai naudoti lėšas, suteikti galimybę mokytis tikslinėms grupėms (specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims, suaugusiesiems, dirbantiesiems, organizuoti mokytojų rengimą, tobulinti mokytojų kvalifikaciją ir kt.), skatinti mokymąsi visą gyvenimą, didinti švietimo kokybę. Analizės reikšmė paremta įvairių literatūros šaltinių apžvalga. Nurodoma, kad nuotolinis mokymasis – tai ne tik žinių gavimas, tai būdas kelti savo kvalifikaciją, keisti socialinę aplinką, todėl tikslinga tirti nuotolinio mokymosi etapus, atsižvelgti į trūkumus ir svarstyti apie galimus trūkumų taisymus. Toliau straipsnyje yra nagrinėjama nuotolinio mokymosi eiga ir etapai. Analizuojami nuotolinio mokymosi sistemos veikimo etapai ir besimokančiojo žmogaus mokymosi etapai. Analizės tikslas – išskirti visų anksčiau pateiktų etapų kritinius taškus. Kritiniais taškais vadinamos tos dalys, kurių veikimui sutrikus rezultatas būtų nepasiekiamas. Tai yra asmenys, besimokantys nuotoliniu būdu, neįsisavintų visai ( arba pakankamai gerai) mokymosi medžiagos. Reikšminga yra tai, kad daugiausiai kritinių taškų turi žmogiškosios savybės. Visi žmogiškieji mokymosi etapai yra kritiniai: informacijos paieška, informacijos suvokimas, informacijos analizė ir panaudojimas. Kitas kritinis taškas yra lektoriaus žinios ir darbo įgūdžiai. Svarbus klausimas yra „Ar tinkamos lektoriaus žinios ir praktinė patirtis pagal mokymosi programą?“ Taip pat svarbu lektoriaus gebėjimai perteikti informaciją. Nuotolinio mokymo sistemos naudojimo etapo kritinis taškas yra vienas – sistemos tikimybė, kad sistema sklandžiai nedirbs. Straipsnio išvadose pateikiami galimi sprendimo būdai, kryptys, kurios, jei neišsprendžia problemos, tai bent priartina prie geresnių mokymosi nuotoliniu būdu rezultatų. Išvadose pateikiama informacija svarbi besimokančiajam ir lektoriui, taip pat minimas galimas sistemos adaptavimas: besimokančiųjų žinių patikros atsakymų analizė, praktinių užduočių atlikimo metodų taikymo analizė, alternatyvių mokymo metodų pavyzdžių pateikimas pagal gautus rezultatus, besimokančiojo tobulėjimo rezultatai pagal atliktų užduočių rezultatus.lt
dc.doiDOI:10.13165/ST-13-3-1-15


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record