Show simple item record

dc.contributor.authorLaurinavičiūtė, Lina
dc.date.accessioned2013-10-18T09:57:04Z
dc.date.available2013-10-18T09:57:04Z
dc.date.issued2013-10-18
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/432/398
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/10650
dc.description.abstractThe article deals with the application rationae personae of the right to selfdetermination. Relying on the existing international legal framework, decisions of the judicial bodies and doctrine, the author analyses conceivable beneficiaries of the above-mentioned right: the inhabitants of Trust and Non-Self-Governing territories, peoples under foreign occupation, the entire population of a state and subgroups within a state.lt
dc.language.isoenlt
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.title“Peoples”: the perspective of international public lawlt
dc.typeArticlelt
dc.subject.keywordApsisprendimaslt
dc.subject.keywordApsisprendimo teisės subjektaslt
dc.subject.keywordMažumoslt
dc.subject.keywordPeopleslt
dc.subject.keywordMinoritieslt
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėlt
dc.identifier.aleph15225lt
dc.subject.fakultetasTeisės fakultetaslt
dc.publication.sourceJurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers, 2013, Nr. 20(1)lt
dc.date.published2013
dc.description.abstract-ltStraipsnio tikslas yra atskleisti ir išanalizuoti apsisprendimo teisės taikymo rationae personae (subjektų) aspektą tarptautinėje viešojoje teisėje. Apsisprendimo teisę įtvirtinanti 1945 m. Jungtinių Tautų Chartija, kitos tarptautinės teisės sutartys bei dokumentai nustato, kad ši teisė priklauso „peoples“, tačiau nė vienas iš dokumentų nepateikia termino apibrėžties. Vis dėlto tarptautinių dokumentų, valstybių bei teismų praktikos analizė rodo, kad apsisprendimo teisės subjektais vienareikšmiškai galima laikyti globojamų ir nesavavaldžių teritorijų gyventojus bei visus atitinkamos valstybės teritorijoje gyvenančius asmenis. Analizė paneigia kai kurių autorių nuomonę, jog apsisprendimo teisė priklauso tik globojamų ir nesavavaldžių teritorijų gyventojams. Tarptautinės viešosios teisės doktrinoje nėra vienareikšmiškai sutariama dėl to, ar apsisprendimo teisės subjektu galima laikyti valstybės teritorijoje gyvenančių žmonių grupę. Tarptautinės teisės dokumentų, teismų ir kitų institucijų praktikos analizė atskleidžia, kad žmonių grupė, iš kitų išsiskirianti objektyviaisiais bei subjektyviais bruožais, gali būti laikoma „peoples“, t. y. apsisprendimo teisės subjektu. Ši žmonių grupė gali sutapti su mažuma, jeigu mažumai būdingi atitinkami objektyvūs ir subjektyvūs bruožai. Pažymėtina, kad apsisprendimo teisės priklausymas tam tikrai žmonių grupei per se nereiškia, jog ši grupė turi teisę į vienašalę sececiją. Šiuo atveju pirmiausiai įgyvendinamas „vidinis“ apsisprendimas, t. y. valstybės viduje, sprendžiant dėl politinio, socialinio, ekonominio, kultūrinio grupės vystymosi. Tuo tarpu globojamų ir nesavavaldžių teritorijų gyventojai apsisprendimo teisę įgyvendino tik „išoriškai“, t. y. įkurdami nepriklausomą valstybę, prisijungdami ar susijungdami su jau esančia valstybe. „Vidinis“ apsisprendimo teisės aspektas dekolonizacijos proceso metu buvo „ignoruojamas“. Tuo atveju, kai apsisprendimo teisę įgyvendina visi valstybės teritorijoje gyvenantys asmenys, jie gali įgyvendinti abu šios teisės aspektus ‒ tiek „vidinį“, tiek „išorinį“.lt


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record