Show simple item record

dc.contributor.authorKononovičius, Aleksejus
dc.contributor.authorDaniūnas, Valentas
dc.date.accessioned2013-10-18T08:00:22Z
dc.date.available2013-10-18T08:00:22Z
dc.date.issued2013-10-18
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/social-technologies/article/view/482/445
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/10647
dc.description.abstractPurpose – The focus of this contribution is the correspondence between collective behavior and inter-individual interactions in the complex socio-economic systems. Currently there is a wide selection of papers proposing various models for the both collective behavior and interindividual interactions in the complex socio-economic systems. Yet the papers directly relating these two concepts are still quite rare. By studying this correspondence we discuss a cutting edge approach to the modeling of complex socio-economic systems. Design/methodology/approach – The collective behavior is often modeled using stochastic and ordinary calculus, while the inter-individual interactions are modeled using agent-based models. In order to obtain the ideal model, one should start from these frameworks and build a bridge to reach another. This is a formidable task, if we consider the top-down approach, namely starting from the collective behavior and moving towards inter-individual interactions. The bottom-up approach also fails, if complex inter-individual interaction models are considered, yet in this case we can start with simple models and increase the complexity as needed. Findings – The bottom-up approach, considering simple agent-based herding model as a model for the inter-individual interactions, allows us to derive certain macroscopic models of the complex socio-economic systems from the agent-based perspective. This provides interesting insights into the collective behavior patterns observed in the complex socio-economic systems. Research limitations/implications –The simplicity of the agent-based herding model might be considered to be somewhat limiting. Yet this simplicity implies that the model is highly universal. It reproduces universal features of social behavior and also can be further extended to fit different socio-economic scenarios. Practical implications – Insights provided in this contribution might be used to modify existing policy making tools in order to cope with the social transformations in the contemporary society. Originality/Value – The relationship between the inter-individual and the collective behavior is an interesting topic considered to be coming from rather different fields by many scientists. Yet the topic has received due attention only in the recent years. Consequently, the truly systematic approaches directly bridging between these two concepts are somewhat rare. These approaches also differ among themselves – some of the research groups consider questionnaires to understand the individual incentives of the humans, some suggest varying applications of the known physical models and some have roots in the behavioral economics and utility optimization. Our approach in this sense is unique as we start from a simple agentbased herding model and use the ideas from the statistical physics to obtain its macroscopic treatments for the different socio-economic scenarios. In this contribution we present our previous approaches, namely considering new product diffusion in the market and also a financial market model, and also our most recent results, related to the leadership in the social communities and predator-prey type competition in the socio-economic systems. To the best of the authors’ knowledge, the correspondence [...]lt
dc.language.isoenlt
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleAgent-based and macroscopic modeling of the complex socio-economic systemslt
dc.typeArticlelt
dc.description.abstract-ltŠiame darbe nagrinėjame sąsajas tarp kolektyvinės elgsenos ir individų tarpusavio sąveikos sudėtingose socialinėse ir ekonominėse sistemose. Šiuo metu yra publikuota nemažai darbų, kuriuose siūlomi įvairūs individų tarpusavio sąveikos socialinėse ir ekonominėse sistemose modeliai. Mokslinėje literatūroje taip pat pastebimas nemenkas susidomėjimas makroskopiniu, arba kolektyvinės elgsenos, modeliavimu. Nepaisant aktyvaus domėjimosi idealaus modelio lig šiol vis dar nėra pasiūlyta. Ši problema iš esmės yra susijusi su tuo, kad idealus modelis turėtų susieti šias dvi sąvokas. Kolektyvinė elgsena dažnai modeliuojama stochastinės ir matematinės analizės įrankiais, šie modeliai yra vadinami makroskopiniais modeliais, o individų tarpusavio sąveikos modeliuojamos naudojant agentų formalizmą. Siekiant pasiūlyti idealų modelį reiktų suprasti sąryšius tarp šių dviejų matematinių formalizmų. Tai yra sunki užduotis, jei bandome ieškoti ryšių pradėdami nuo makroskopinių modelių ir siekdami iš jų suprasti individų tarpusavio sąveikas. Nemažiau sudėtingas atrodytų ir bandymas pradėti iš kitos pusės, tačiau jei pasirinksime elementarų individų tarpusavio sąveikų modelį, sunkumų kilti neturėtų. Taigi ieškodami sąryšių tarp kolektyvinės elgsenos ir individų tarpusavio sąveikų visų pirma turime pradėti nuo elementarių agentų modelių ir tik vėliau pildyti juos sudėtingesne elgsena. Šios paieškos domina įvairiausių mokslų sričių mokslininkus. Vis dėlto pakankamai dėmesio šiai temai buvo skirta tik pastaraisiais metais, tad darbai, bandantys tiesiogiai susieti agentų ir makroskopinius modelius, vis dar yra gana reti. Šie darbai, nors siekia tokių pačių tikslų, taip pat yra gana skirtingi – dalis mokslininkų grupių kuria agentų modelius besiremdami apklausų duomenimis, kad suprastų individualią žmonių elgseną, dalis mokslininkų bando taikyti įvairius fizikinius modelius socialiniams reiškiniams modeliuoti, dalis remiasi elgsenos ekonomikos pasiekimais ar naudos funkcijų optimizavimo idėja. Mūsų grupės tyrimai remiasi elementariu dviejų būsenų agentų bandos jausmo modeliu, kurį 1993 metais pasiūlė A. Kirman. Šis modelis yra gana universalus, nes atsižvelgia tik į esminius ir universaliausius socialinio elgesio aspektus – polinkį į individualizmą ir norą priklausyti bendruomenei. Šiame darbe mes apžvelgėme keletą galimų šio modelio taikymų. Visų pirma mes pademonstravome, kad šis modelis yra mikroskopinis Bass‘o sklaidos modelio, kuris yra plačiai naudojamas marketingo teorijoje, analogas. Kitas gerai žinomas ir plačiai įvairiausių socialinių ir ekonominių sistemų modeliavimui naudojamas makroskopinis Lotka-Volterra modelis taip pat gali būti susietas su agentų bandos jausmo modeliu. Iš Kirman‘o agentų modelio išvedėme lygtis, kurios gali būti tinkamos finansų rinkų modeliavimui. Šiame darbe palietėme ir labai svarbią lyderystės socialinėse bendruomenėse temą ir parodėme, kad agentų noras priklausyti bendruomenei sudaro prielaidas netiesiogiai valdyti visos sistemos elgseną.lt
dc.date.published2013
dc.doiDOI:10.13165/ST-13-3-1-06
dc.identifier.aleph15263lt
dc.publication.sourceSocialinės technologijos, 2013, Nr. 3(1)lt
dc.subject.fakultetasKitaslt
dc.subject.keywordSocialinės ir ekonominės sistemoslt
dc.subject.keywordAgentų modeliailt
dc.subject.keywordStochastiniai modeliailt
dc.subject.keywordSocio-economic systemslt
dc.subject.keywordAgent-based modelinglt
dc.subject.keywordStochastic modelinglt
dc.subject.sciencedirection03S - Vadybalt


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record