Use this url to cite publication: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/16745
Options
Lietuvos e. valdžios gairės : ateities įžvalgų tyrimas : kolektyvinė monografija
Type of publication
Monografija / Monograph (K1a)
Title
Lietuvos e. valdžios gairės : ateities įžvalgų tyrimas : kolektyvinė monografija
Other Title
E-government guidelines of the Republic of Lithuania : research study of future insights
Publisher
Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras
Date Issued
2009
Extent
352 p.
Description
Autoriai: Arūnas Augustinaitis, Vitalija Rudzkienė, Rimantas Alfonsas Petrauskas, Ina Dagytė, Eugenija Martinaitytė, Edgaras Leichteris, Eglė Malinauskienė, Vanda Višnevska, Ieva Žilionienė.
OECD Classification
Abstract
Monografijoje pristatoma mokslinė studija, kurios pagrindas yra trejų metų tyrimas, inicijuotas ir finansuotas Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, – „Elektroninė valdžia piliečiams:
plėtros gairių Lietuvai nustatymas naudojant ateities įžvalgų metodologiją“ (2007–2009 m.). Studijoje siekiama teoriškai ir praktiškai aprėpti elektroninės valdžios (e. valdžios) problematikos visumą. Monografijoje pristatomi e. valdžios plėtros tyrimai, strateginės plėtros modelio vertinimai
ir pasiūlymai yra ypač svarbūs Lietuvos ateičiai.
Monografijoje teoriškai apibrėžiami e. valdžios reiškiniai ir jų plėtotės tendencijos, aptariamas skirtingų e. valdžios modelių kūrimas ir veiksmingumas modernizuojant viešąjį sektorių, reformuojant viešąjį valdymą ir didinant bendrąjį valstybės konkurencingumą. Įvertinama bendra
Lietuvos e. valdžios plėtotė, taikant teorinius kriterijus ir struktūrinius parametrus, aptariamas
elektroninės valdžios santykis su visuomenės raida ir pagrindžiamas ateities įžvalgų būtinumas ir
Europos bei pasaulio patirties įvertinimas tobulinant e. valdžios plėtrą.
Pirmą kartą Lietuvoje ateities įžvalgų metodų sistema buvo pritaikyta e. valdžios tyrimams,
naudojant įvairius metodus. Tyrimas buvo vykdomas ir apibendrinamas septyniais etapais:
1) spragų analizės metodologinių gairių sudarymas; 2) bazinių veiksnių strateginei e. valdžios
plėtrai pagrindimas ir išskyrimas; 3) pirminis ekspertinis e. valdžios būklės įvertinimas SSGG
analizės metodu (mokslinis seminaras) ir gautų rezultatų ryšių analizė; 4) spragų nustatymo
metodologijos ir veiksnių tikslinimas (ekspertinis latentinės e. valdžios vizijos konstravimas);
5) išreikštinės vizijos konstravimo metodologijos sukūrimas; 6) ekspertinis prioritetinių vizijos
elementų ir jų ryšių su strateginiais veiksniais nustatymas (baigiamasis ekspertų mokslinis
seminaras); 7) svarbiausių e. valdžios spragų, strateginių tikslų ir poveikio galimybių įvardijimas.
Tyrimo naujumas išreiškiamas kompleksiniu požiūriu į elektroninę valdžią, susiejant skirtingas
tyrimo perspektyvas ir naudojant originalią metodologiją, kuri paremta ateities įžvalgų, spragų nustatymo ir žemėlapiavimo metodų sankirta. Moksliškai pagrindžiama kompleksinė e. valdžios prigimtis, jos ryšiai su informacijės visuomenės raida, politinio valdymo pobūdžiu, socialiniais, ekonominiais ir bendro valstybės konkurencingumo kontekstais.
Ši studija taip pat yra bandomoji ir prognostinė, darbe kuriamos ir taikomos naujos metodologinės priemonės. Lemiantį e. valdžios vaidmenį šalies raidai pirmiausia rodo tai, kad nuo e. valdžios modelio priklauso valstybės ir visuomenės sąveikos kokybė bei veiksmingumas.
Studija pagrindžia būtinybę tiesiogiai susieti e. valdžios strategijas su valstybės ir visuomenės
plėtros strateginiais prioritetais, taip pat bendrojo valstybės konkurencingumo didinimo politika,
įvertinant politinę, socialinę ir ekonominę riziką.
Monografijoje pateiktos elektroninės valdžios plėtros gairės ir rekomendacijos, siekiant efektyvesnės viešojo sektoriaus veiklos, valdžios išlaidų mažinimo, tikslesnės e. viešųjų paslaugų orientacijos į pilietį ir geresnį bendradarbiavimą tarp valdžios ir visuomenės išnaudojant e. valdžios
priemones bei galimybes.
Pristatoma studija yra Mykolo Romerio universiteto beveik dešimties metų e. valdžios studijų ir
mokslinės veiklos rezultatas. Tyrimo autoriai – Mykolo Romerio universiteto, asociacijos Žinių
ekonomikos forumas ir Zagrebo universiteto Organizacijos ir informatikos fakulteto mokslininkai,
tyrėjai ir vadybininkai. Tyrimo koncepciją parengė ir moksliškai vadovavo prof. Vitalija Rudzkienė.
Projekto medžiaga, etapai ir veiklos skelbiami tinklalapyje www.egov.lt.
plėtros gairių Lietuvai nustatymas naudojant ateities įžvalgų metodologiją“ (2007–2009 m.). Studijoje siekiama teoriškai ir praktiškai aprėpti elektroninės valdžios (e. valdžios) problematikos visumą. Monografijoje pristatomi e. valdžios plėtros tyrimai, strateginės plėtros modelio vertinimai
ir pasiūlymai yra ypač svarbūs Lietuvos ateičiai.
Monografijoje teoriškai apibrėžiami e. valdžios reiškiniai ir jų plėtotės tendencijos, aptariamas skirtingų e. valdžios modelių kūrimas ir veiksmingumas modernizuojant viešąjį sektorių, reformuojant viešąjį valdymą ir didinant bendrąjį valstybės konkurencingumą. Įvertinama bendra
Lietuvos e. valdžios plėtotė, taikant teorinius kriterijus ir struktūrinius parametrus, aptariamas
elektroninės valdžios santykis su visuomenės raida ir pagrindžiamas ateities įžvalgų būtinumas ir
Europos bei pasaulio patirties įvertinimas tobulinant e. valdžios plėtrą.
Pirmą kartą Lietuvoje ateities įžvalgų metodų sistema buvo pritaikyta e. valdžios tyrimams,
naudojant įvairius metodus. Tyrimas buvo vykdomas ir apibendrinamas septyniais etapais:
1) spragų analizės metodologinių gairių sudarymas; 2) bazinių veiksnių strateginei e. valdžios
plėtrai pagrindimas ir išskyrimas; 3) pirminis ekspertinis e. valdžios būklės įvertinimas SSGG
analizės metodu (mokslinis seminaras) ir gautų rezultatų ryšių analizė; 4) spragų nustatymo
metodologijos ir veiksnių tikslinimas (ekspertinis latentinės e. valdžios vizijos konstravimas);
5) išreikštinės vizijos konstravimo metodologijos sukūrimas; 6) ekspertinis prioritetinių vizijos
elementų ir jų ryšių su strateginiais veiksniais nustatymas (baigiamasis ekspertų mokslinis
seminaras); 7) svarbiausių e. valdžios spragų, strateginių tikslų ir poveikio galimybių įvardijimas.
Tyrimo naujumas išreiškiamas kompleksiniu požiūriu į elektroninę valdžią, susiejant skirtingas
tyrimo perspektyvas ir naudojant originalią metodologiją, kuri paremta ateities įžvalgų, spragų nustatymo ir žemėlapiavimo metodų sankirta. Moksliškai pagrindžiama kompleksinė e. valdžios prigimtis, jos ryšiai su informacijės visuomenės raida, politinio valdymo pobūdžiu, socialiniais, ekonominiais ir bendro valstybės konkurencingumo kontekstais.
Ši studija taip pat yra bandomoji ir prognostinė, darbe kuriamos ir taikomos naujos metodologinės priemonės. Lemiantį e. valdžios vaidmenį šalies raidai pirmiausia rodo tai, kad nuo e. valdžios modelio priklauso valstybės ir visuomenės sąveikos kokybė bei veiksmingumas.
Studija pagrindžia būtinybę tiesiogiai susieti e. valdžios strategijas su valstybės ir visuomenės
plėtros strateginiais prioritetais, taip pat bendrojo valstybės konkurencingumo didinimo politika,
įvertinant politinę, socialinę ir ekonominę riziką.
Monografijoje pateiktos elektroninės valdžios plėtros gairės ir rekomendacijos, siekiant efektyvesnės viešojo sektoriaus veiklos, valdžios išlaidų mažinimo, tikslesnės e. viešųjų paslaugų orientacijos į pilietį ir geresnį bendradarbiavimą tarp valdžios ir visuomenės išnaudojant e. valdžios
priemones bei galimybes.
Pristatoma studija yra Mykolo Romerio universiteto beveik dešimties metų e. valdžios studijų ir
mokslinės veiklos rezultatas. Tyrimo autoriai – Mykolo Romerio universiteto, asociacijos Žinių
ekonomikos forumas ir Zagrebo universiteto Organizacijos ir informatikos fakulteto mokslininkai,
tyrėjai ir vadybininkai. Tyrimo koncepciją parengė ir moksliškai vadovavo prof. Vitalija Rudzkienė.
Projekto medžiaga, etapai ir veiklos skelbiami tinklalapyje www.egov.lt.
Type of document
type::text::book
eLABa
2867420
ISBN
9789955191605
Coverage Spatial
Lietuva / Lithuania (LT)
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Bibliographic Details
241
Date Reporting
2009
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access
File(s)