Use this url to cite ETD: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/14487
Options
Making Sense of Social Media Use in University Studies
Type of publication (PDB)
Daktaro disertacija / Doctoral Thesis (ETD_DR)
Study Field
Edukologija / Educations Studies (M02)
Type of publication
type::thesis::doctoral thesis
Title
Making Sense of Social Media Use in University Studies
Other Title
Socialinių medijų naudojimo universitetinėse studijose įprasminimas
Advisor
Other(s)
Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman | |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Guilhermina Lobato Miranda | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Airina Volungevičienė | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Extent
194 p.
Date Issued
2016
Field of Science
Keywords
Publisher
Mykolas Romeris University
ISBN
978-9955-19-798-0
Abstract
The aim of the present research is to investigate the phenomenon of social media use in university
studies based on its participants’ lived experience by researching how university study participants:
teachers, students and administrators make sense of social media use in university studies through their
own lived experience. The meaning is revealed through exploration of teacher, student and administrator
personal stories of social media use in university studies. Qualitative inductive content analysis by Elo
and Kyngas (2007) was chosen as a core method for this PhD research. This method was integrated with
the phenomeonlogical hermeneutics by Lindseth and Norberg (2004). The research revealed multiple
dimensions of the phenomenon. It should be noted, that due to the power of dualistic perception the
practical dimension of the phenomenon represents positive effects and contradictions of social media use in
university studies. However, the contradictions acquire binary Janus-faced characteristic of uncertainty and
paradox when social media use in university studies demonstrates unintended consequences. Social media
use in university studies also causes changes in experiencing time, space and relations which acquire new
(both positive and negative) meaning. The essential themes of the phenomenon embrace human creativity
and pedagogical relationship which essentially belong to human living world not to technology world.
The research participants experience spatiality as social media space used for various activities related to
teaching and learning which causes the changing perception or the redefinition of the working place. It is
acutely felt by the teacher research participants that their time is sometimes perceived as stress or additional
load, especially time devoted for mastering social media or answering the avalanche of student questions
which shows that social media use in university studies demands a new approach to teacher workload and
its regulation. There also stands out the necessity of sensitive democratic teacher – student pedagogical
relationship characteristic of cooperative atmosphere, acknowledging students multitasking, facilitating
student activities, flexibility, tolerance, preference of informal communication. The research proves that
pedagogical relationship and human creativity are still at heart of technological “cyborgian” existence.
studies based on its participants’ lived experience by researching how university study participants:
teachers, students and administrators make sense of social media use in university studies through their
own lived experience. The meaning is revealed through exploration of teacher, student and administrator
personal stories of social media use in university studies. Qualitative inductive content analysis by Elo
and Kyngas (2007) was chosen as a core method for this PhD research. This method was integrated with
the phenomeonlogical hermeneutics by Lindseth and Norberg (2004). The research revealed multiple
dimensions of the phenomenon. It should be noted, that due to the power of dualistic perception the
practical dimension of the phenomenon represents positive effects and contradictions of social media use in
university studies. However, the contradictions acquire binary Janus-faced characteristic of uncertainty and
paradox when social media use in university studies demonstrates unintended consequences. Social media
use in university studies also causes changes in experiencing time, space and relations which acquire new
(both positive and negative) meaning. The essential themes of the phenomenon embrace human creativity
and pedagogical relationship which essentially belong to human living world not to technology world.
The research participants experience spatiality as social media space used for various activities related to
teaching and learning which causes the changing perception or the redefinition of the working place. It is
acutely felt by the teacher research participants that their time is sometimes perceived as stress or additional
load, especially time devoted for mastering social media or answering the avalanche of student questions
which shows that social media use in university studies demands a new approach to teacher workload and
its regulation. There also stands out the necessity of sensitive democratic teacher – student pedagogical
relationship characteristic of cooperative atmosphere, acknowledging students multitasking, facilitating
student activities, flexibility, tolerance, preference of informal communication. The research proves that
pedagogical relationship and human creativity are still at heart of technological “cyborgian” existence.
Disertacinio tyrimo tikslas yra ištirti socialinių medijų naudojimo universitetinėse studijose fenomeną
remiantis universitetinių studijų dalyvių išgyventa patirtimi, tiriant kaip dėstytojai, studentai ir administratoriai
įprasmina socialinių medijų naudojimą universitetinėse studijose remdamiesi savo išgyventa
patirtimi. Reiškinio prasmė atskleidžiama tiriant dėstytojų, studentų ir administratorių asmeninį patyrimą,
naudojant socialines medijas universitetinėse studijose. Kokybinė indukcinė turinio analizė pagal Elo
ir Kyngas (2007) pasirinkta kaip pagrindinis tyrimo metodas ir šis metodas apjungtas su fenomenologine
hermeneutika pagal Lindseth ir Norberg (2004). Remiantis tyrimo rezultatais struktūriškai pateikiami esminiai
pastebėjimai ir trumpai pristatoma tyrimo metu atskleista socialinių medijų naudojimo universitetinėse
studijose reiškinio sandara. Reikia pažymėti, kad dėl įsigalėjusio dualistinio mąstymo praktinė
reiškinio dimensija atskleidžia teigimą socialinių medijų naudojimo universitetinėse studijose poveikį ir
esminius prieštaravimus, iškylančius naudojant socialines medijas. Tačiau šie prieštaravimai įgyja paradoksalų
dviveidžio senovės graikų dievo Jano metaforišką priešybių pobūdį, kuriam yra charakteringa
neapibrėžtumas ir paradoksalumas, kai socialinių medijų naudojimas universitetinėse studijose sukelia
netikėtas pasekmes. Socialinių medijų naudojimas universitetinėse studijose sukelia pokyčius laiko, erdvės
ir ryšių prasmės suvokimuose, kurie įgyja tiek teigiamą, tiek neigiamą prasmę. Esminės fenomeno temos
apima žmogaus kūrybiškumą ir pedagoginį ryšį, kurie iš esmės priklauso žmogiškajam gyvenamajam pasauliui,
o ne technologijų pasauliui. Tyrimo dalyviai patiria erdvę kaip įvairių veiklų vietą, todėl kinta
dėstytojo darbo vietos suvokimas, nes daug dėstytojo ir studentų veiklų persikelia į socialinių medijų terpę.
Dėstytojai tyrimo dalyviai patiria laiką kaip stresą ar papildomą darbo krūvį, skirtą socialinių medijų įsisavinimui
arba bendravimui su studentais socialinių medijų terpėje, atsakinėjant į studentų klausimų laviną,
tai rodo, kad socialinių medijų naudojimas universitetinėse studijose reikalauja naujo požiūrio į dėstytojų
darbo krūvio reguliavimą. Išryškėja jautraus demokratiško pedagoginio dėstytojo ir studento ryšio, kuriam
būdinga bendradarbiavimo atmosfera, studentų daugiafunkciškumo pripažinimas, studentų veiklų palengvinimas,
lankstumas, tolerancija, pirmenybės teikimas neformaliam bendravimui, poreikis. Tyrimas
įrodo, kad pedagoginis ryšys ir kūrybiškumas glūdi „kyborgiškos“ egzistencijos šerdyje.
remiantis universitetinių studijų dalyvių išgyventa patirtimi, tiriant kaip dėstytojai, studentai ir administratoriai
įprasmina socialinių medijų naudojimą universitetinėse studijose remdamiesi savo išgyventa
patirtimi. Reiškinio prasmė atskleidžiama tiriant dėstytojų, studentų ir administratorių asmeninį patyrimą,
naudojant socialines medijas universitetinėse studijose. Kokybinė indukcinė turinio analizė pagal Elo
ir Kyngas (2007) pasirinkta kaip pagrindinis tyrimo metodas ir šis metodas apjungtas su fenomenologine
hermeneutika pagal Lindseth ir Norberg (2004). Remiantis tyrimo rezultatais struktūriškai pateikiami esminiai
pastebėjimai ir trumpai pristatoma tyrimo metu atskleista socialinių medijų naudojimo universitetinėse
studijose reiškinio sandara. Reikia pažymėti, kad dėl įsigalėjusio dualistinio mąstymo praktinė
reiškinio dimensija atskleidžia teigimą socialinių medijų naudojimo universitetinėse studijose poveikį ir
esminius prieštaravimus, iškylančius naudojant socialines medijas. Tačiau šie prieštaravimai įgyja paradoksalų
dviveidžio senovės graikų dievo Jano metaforišką priešybių pobūdį, kuriam yra charakteringa
neapibrėžtumas ir paradoksalumas, kai socialinių medijų naudojimas universitetinėse studijose sukelia
netikėtas pasekmes. Socialinių medijų naudojimas universitetinėse studijose sukelia pokyčius laiko, erdvės
ir ryšių prasmės suvokimuose, kurie įgyja tiek teigiamą, tiek neigiamą prasmę. Esminės fenomeno temos
apima žmogaus kūrybiškumą ir pedagoginį ryšį, kurie iš esmės priklauso žmogiškajam gyvenamajam pasauliui,
o ne technologijų pasauliui. Tyrimo dalyviai patiria erdvę kaip įvairių veiklų vietą, todėl kinta
dėstytojo darbo vietos suvokimas, nes daug dėstytojo ir studentų veiklų persikelia į socialinių medijų terpę.
Dėstytojai tyrimo dalyviai patiria laiką kaip stresą ar papildomą darbo krūvį, skirtą socialinių medijų įsisavinimui
arba bendravimui su studentais socialinių medijų terpėje, atsakinėjant į studentų klausimų laviną,
tai rodo, kad socialinių medijų naudojimas universitetinėse studijose reikalauja naujo požiūrio į dėstytojų
darbo krūvio reguliavimą. Išryškėja jautraus demokratiško pedagoginio dėstytojo ir studento ryšio, kuriam
būdinga bendradarbiavimo atmosfera, studentų daugiafunkciškumo pripažinimas, studentų veiklų palengvinimas,
lankstumas, tolerancija, pirmenybės teikimas neformaliam bendravimui, poreikis. Tyrimas
įrodo, kad pedagoginis ryšys ir kūrybiškumas glūdi „kyborgiškos“ egzistencijos šerdyje.
Language
Anglų / English (en)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access