Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/007/12854
Options
Farmakoepidemiologinių ir farmakoekonominių tyrimų svarba, skatinant racionalią mažos molekulinės masės heparinų vartojimo politiką Lietuvoje
Type of publication
Straipsnis kitoje duomenų bazėje / Article in other database (S4)
Author(s)
Kildonavičiūtė, Gabrielė | UAB Quintiles |
Morkūnienė, Vilma | Kauno kolegija |
Kaduševičius, Edmundas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
Title
Farmakoepidemiologinių ir farmakoekonominių tyrimų svarba, skatinant racionalią mažos molekulinės masės heparinų vartojimo politiką Lietuvoje
Other Title
Pharmacoepidemiologic and pharmacoeconomic research significance promoting rational low-molecular-weight heparins utilization policy in Lithuania
Publisher (trusted)
Mykolo Romerio universitetas |
Date Issued
2012
Extent
p. 147-162
Is part of
Sveikatos politika ir valdymas : mokslo darbai / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, [Nr.] 1(4).
Field of Science
Abstract
Tyrimo tikslas – skatinti racionalią mažos molekulinės masės heparinų vartojimo politiką, remiantis farmakoekonominių ir farmakoepidemiologinių tyrimų duomenimis. Metodai – darbas atliktas panaudojant vaistų suvartojimo tarptautinę PSO ATC/DDD metodiką, farmakoekonominį kaštų mažinimo metodą bei perspektyvinį biomedicininį stebėjimo tyrimą. Rezultatai – Heparinų suvartojimas Lietuvoje didėjo nuo 40,12 ADD / 1000 lovadienių 2003 m. iki 309,60 ADD / 1000 lovadienių 2011 m. Bendri heparinų kaštai Lietuvoje didėjo nuo 1088 tūkst. LTL 2003 m. iki 10284 tūkst. LTL 2011 m. Pasirenkant referentine kaina žemiausią vienos Dalteparino apibrėžtos dienos dozės (ADD) kainą (2,75 LTL), kasmet būtų galima racionaliau panaudoti 3218–4679 tūkst. LTL (2008 – 2011 m. duomenys), t. y. heparinų kaštai sumažėtų apie 60%. Tik nedidelei dalei ligonių heparinų efektyvumo ir saugumo monitoringas atitiko tarptautines rekomendacijas. Saugumo laboratorinių tyrimų rezultatai buvo stebimi tik 39,23% visų atveju (n = 133) prieš skiriant heparinus ir 53,98% visų atveju (n = 183) gydymo metu. Išvados – Heparinų suvartojimas ir kaštai Lietuvoje reikšmingai didėjo, tai rodo, jog būtina taikyti farmakoekonominį modelį išlaidoms reguliuoti. Heparinų efektyvumo ir saugumo monitoravimas tik maža apimtimi atitinka tarptautines rekomendacijas, todėl nacionalinės gydymo rekomendacijos ir gydymo auditas turėtų būti prioritetiniai siekiniai skatinant racionalų heparinų vartojimą.
just partially adhered to international guidelines. Before heparins administration, laboratory data safety monitoring was performed for 39.23% of subjects (n=133). Laboratory data safety monitoring was only performed for 53.98% of subject (n=183) during their treatment course. Conclusions – heparins costs and utilization rates have significantly increased in the last decade. Such a dramatic increase justifies the implementation of pharmacoeconomic models and policies for costs management. Heparins safety and efficacy monitoring practices just partially adhered to international recommendations, thus national treatment guidelines and medical auditing should be prioritized promoting the rational use of heparins in the country.
Is Referenced by
Type of document
type::text::journal::journal article::research article
ISSN (of the container)
2029-3569
eLABa
3089778
Coverage Spatial
Lietuva / Lithuania (LT)
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Bibliographic Details
0
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access
File(s)